Ląstelės cheminiai junginiai Vandens reikšmė ląstelei ir organizmui

Ląstelės cheminiai junginiai Vandens reišmė ląstelei ir organizmui. ATP sandara ir reikšmė. DNR ir RNR sandara bei reikšmė gyviems organizmams. Kovalentiniais ryšiais. Genetinė informacija. Informacinė RNR . Transportinė RNR . Ribosominė RNR . Angliavandenių įvairovė ir reišmė gyviems organizmams Polisacharidai Polisacharidai . Monosacharidai ir disacharidai Angliavandeniai . Baltymų struktūra , įvairovė ir reikšmė gyviems organizmams Baltymai . Keturi baltymų struktūrinės sandaros lygiai. Baltymų funkcijos. Medžiagų pernašos.  . Fermentai – biologiniai katalizatoriai Fermentas . Spynos ir rakto “ . Tik padidina reakcijos greitį. Tik konkrečioje temperatūroje. Riebalų įvairovė ir reikšmė gyviems organizmams Riebalai .

Vanduo – gyvybės pagrindas. Vandens molekulę (H2O) sudaro vienas deguonies ir du vandenilio atomai. Deguonis turi tetraedro formos elektronų lauką, todėl du vandenilio atomai yra prijungti vienoje molekulės pusėje.

Vandens molekulėje atsiranda poliai, nors pati molekulė yra neutrali. Krūviai molekulėje pasiskirsto netolygiai. Viena jos dalis, kurioje yra deguonies atomas, turi neigiamą krūvį, o kitos dvi dalys, kuriose yra vandenilio atomai, – teigiamą krūvį. Dėl tokios struktūros ypatybės vandens molekulės sąveikauja tarpusavyje ir susidaro vandenilinis ryšys.

Toks molekulių sukibimas vadinamas kohezija. Kadangi vandens molekulės poliškos, jos limpa prie paviršių, ši savybė vadinama adhezija. Vanduo išsiskiria daugybe ypatybių, nulemiančių atskirų ląstelių bei organizmų egzistavimą.

vanduo kaip terpė tinka medžiagoms pernešti tiek ląstelėje, tiek organizme, pavyzdžiui, dauguma medžiagų patenka į ląstelę ar išeina iš jos tik ištirpusios vandenyje, augaluose – medienos ir karnienos indais pernešamos medžiagos, gyvūnų organizmuose medžiagas perneša kraujas ir limfa;

vanduo yra medžiagų apykaitoje dalyvaujantis junginys. Fotosintezės proceso metu vanduo sunaudojamas, o aerobinio kvėpavimo metu – išskiriamas;

vanduo gerai laiko šilumą, jo temperatūra krenta lėčiau negu kitų skysčių, dėl šios savybės organizmai apsisaugo nuo staigių aplinkos temperatūros pokyčių, be to, tai padeda jiems išlaikyti būdingą vidinę kūno temperatūrą;

vandeniui vėstant, molekulės sudaro kristalinę gardelę, kurioje vandenilinės jungtys yra toliau viena nuo kitos nei skystos būsenos vandenyje. Vandens tankis didesnis 4°C temperatūroje negu 0°C, todėl ledo tankis yra mažesnis už skysto vandens. Žiemą vandens telkiniai neužšąla iki dugno, tad juose gali išgyventi įvairūs organizmai.

ATP sandara ir reikšmėATP – nukleotidas, nes turi visas nukleotidui būdingas struktūrines dalis: angliavandenį, azotinę bazę ir fosfatą. ATP molekulę sudaro angliavandenis ribozė (1), azotinė bazė adeninas (2) ir trys fosfato grupės (3).