Paprastosios reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį dešine ranka

Tyrimo tikslas. Tyrimo metodika Tiriamieji. Rakciometras – judesio dažnio matuoklis RA . Reakcijos laiko testavimas. Tyrimo organizavimas. Rezultatai. Paprasta reakcija į šviesą ir garsą dešine ranka. Rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūra. Reakcijos D laiko testas. Bandymų skaičius. Testuojamasis. Testo numeris. Testuojamojo lytis. Testas atliekamas. Bandymo Nr. Reakcijos laikas ms Netolygumas. VID reakcijos laikas , ms. MAX reakcijos laikas , ms. MIN reakcijos laikas , ms. Įvertinimas. Reakcijos G laiko testas.

Nustatyti ir atlikti tiriamųjų asmenų psichomotorinės reakcijos ir CNS funkcinės būsenos analizę prieš ir po atlikto fizinio krūvio reaguojant į šviesos ir garso dirgiklius, tyrimą atliekant dešine ranka.

Tiriamieji: Treniravimo sistemų studijų studentės, fiziškai aktyvios. Merginų amžiaus vidurkis – 27 metai, KMI vidurkis – 24, ūgio vidurkis – 165 cm. Tiriamosios dešiniarankės. Tiriamosios buvo supažindintos su tyrimo tikslu ir procedūra.

Tyrimo metu tiriamosios turėjo kuo greičiau paspausti rakciometre esantį klavišą 50 kartų:

Tyrimą atlikimo tvarka: testavimas rakciometru prieš fizinį krūvį, krūvio atlikimas, testavimas po atlikto krūvio. Viena iš tiriamųjų dirbo prie stacionaraus kompiuterio su programa, kita tiriamoji atliko testavimą pagal duodamus nurodymus. Pradžioje buvo atliktas supažindinimas su tyrimu ir atlikti keli pabandymai rakciometru. Atlikus tyrimą, duomenys buvo išsaugomi kompiuteryje.

1. Pirmoji tiriamoji atliko garso paprastąją reakciją į garsą dešine ranka prieš fizinį krūvį. Išgirdus garsinį signalą, dešine ranka kuo greičiau paspausti dešinį klavišą. Reakciją į garsą fiksavo programa esanti kompiuteryje. Matuojama buvo reakcijos laikas nuo išgirsto signalo iki klavišo paspaudimo milisekundėmis.

3. Atlikus pirmąją testo dalį tiriamoji turėjo atlikti 50 kartų maksimalių šuolių į viršų iš negilaus įtūpsto (atsispyrimo nuo žemės metu, keliai sulenkti apie 90 laipsnių kampu, rankos laikomos ant liemens).

4. Po atlikto nuovargio sukėlimo pratimo, tiriamoji turėjo atlikti 50 kartų reakcijos į garsą testavimą rakciometru dešine ranką spaudžiant dešinį klavišą.

1. Antroji tiriamoji atliko paprastąją reakciją į šviesą dešine ranka prieš fizinį krūvį. Užsidegus žaliai šviesai, dešine ranka kuo greičiau paspausti dešinį klavišą. Reakciją į šviesą fiksavo programa esanti kompiuteryje. Matuojama buvo reakcijos laikas nuo pamatytos šviesos iki klavišo paspaudimo milisekundėmis.

4. Po atlikto nuovargio sukėlimo pratimo, tiriamoji turėjo atlikti 50 kartų reakcijos į šviesą testavimą rakciometru dešine ranka spaudžiant dešinį klavišą.

Reakcijos laiko priklausomybę nuo judesio (dirgiklio) sudėtingumo nusako vadinamasis Hicko dėsnis: kuo sudėtingesnis judesys, tuo ilgiau trunka reakcija. Nustatyta, kad reagavimo trukmė priklauso nuo dirgiklių kiekio. Reakcijos greitis į garsą yra didesnis nei į šviesos signalą. Kuo sudėtingiau pasirinkti, tuo ilgiau užtrunkama priimti sprendimą ( Skurvydas A. 2010).

Reakcijos laikas priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip dirgiklio varžovas jutimo organe, jutimo organo dirgiklio pavertimas nerviniu signalu, nervinis perdavimas ir apdorojimas, raumenų aktyvacija, minkštųjų audinių atitiktis ir išorinio poveikio parinkimas. Taip pat įtakos gali padaryti kokybiškas miegas ar nuovargis. Tyrimai rodo, kad klausos dirgiklis pasiekia smegenis tik per 8–10 milisekundžių, tačiau, kita vertus, regos dirgiklis užtrunka 20–40 milisekundžių. Tai reiškia, kad kuo greičiau stimulas pasieks motorinę žievę, tuo greitesnis bus reakcijos į dirgiklį laikas. Todėl, kadangi klausos dirgiklis žievę pasiekia greičiau nei regos dirgiklis, klausos reakcijos laikas yra greitesnis nei regos reakcijos laikas. Greitesnis reakcijos laikas yra svarbus geresniam sportininkų pasirodymui. Kuo greičiau dirgiklis pasiekia smegenis, tuo greičiau apdorojamas signalas ir siunčiami reikiami atsakymai būtinai motorinei reakcijai.