Pasirinktų uostų ekonominė analizė bei tankerio „Kraslava” kuro kiekio ir išlaidų apskaičiavimas

Įvadas. Teorinė dalis. Laivybos rūšys. Tankerio tipo laivai. Tankerių klasifikavimas. Pasirinkto laivo bendrieji duomenys. Pasirinktų uostų ekonominė analizė. Gdanskas. Klaipėdos uostas. Ust Luga. Laivo „Kraslava“ krovinio tipai, krovos įranga, Klaipėdos, Gdansko, Ust Lugos uostų naftos produktų terminalų infrastruktūra. Klaipėdos uosto naftos produktų ir SGD terminalas. Gdansko uosto naftos produktų terminalas. UST Lugos uosto naftos terminalas. Laivo „Kraslava“ krovos įranga. Praktinė dalis. Konvencija dėl kuro sieringumo SECA kontroliuojamuose rajonuose. Tankerio „Kraslava“ kuro sąnaudų skaičiavimas. Reisų kuro įšlaidų apskaičiavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.

Atsižvelgdami į krovinio rūšis ir, kad krovinių gabenimo režimas taptu patogesnis, ir patikimesnis, jūrų transporto sektoriuje išaugus poreikiui transportuoti skystus krovinius, 1877 m. buvo pastatytas pirmasis tankeris. (Ахметов С.А., 2014)

Šiai dienai tankerio tipo laivu yra laikomi laivai skirti naftos produktų, dujų, chemikalų bei skystų maisto produktų gabenimui. Pasaulyje įregistruota apie 4000 tankerių, tokio tipo laivai yra labai naudingi ir aktualus jurų transporto sistemai. (Ахметов С.А., 2014)

Darbo tikslas: išnagrinėti Gdansko, Klaipėdos, Ust Lugos uostų ekonominę analizę, bei apskaičiuoti pasirinkto tankerio „Kraslava“ sunaudojamo kuro kiekį ir išlaidų sumą.

Palyginti išlaidų kaitą naudojant didelio ir mažo kiekio sieros koncentracijos kurą.

Visame pasaulyje priklausomai nuo krovinio tipo rūšies ir kiekių, atsižvelgdami į optimalesnius ir patikimesnius krovinių gabenimo rezultatus, laivai skirstomi ne tik pagal gabenamų krovinių kategorijas, bet ir pagal laivybos rūšys. Pasaulyje laivai yra skirstomi į tris komercines ir prekybines laivybos rūšys.

Trampiniai (laivybos rūšis, kai gabenimo metodika gabenant vienetinius arba nedaugiapartinius krovinius visame pasaulio vandenyne yra parenkama pagal palankesnes laivo frachto galimybes).

Linijiniai (laivybos rūšis, kai gabenimo metodika gabenant nedaugiapartinius arba konteinerinius krovinius, negalinčius formuoti visą laivybos partiją yra parenkama pagal iš anksto suderintą tvarkaraštį ir krovinio gabenimo kainą, suderinta pagal specialų tarifą).

Prekybinės-pramoninės laivybos (įmonių vidiniai pervežimai), (laivybos rūšis, kai gabenimo metodika gabenant krovinius organizuoja ta pati įmonė tarp savo filialų ar padalinių. Šiai dienai ši laivybos rūšis labiausiai paplitusi tarp naftos produktų gaunančios sferos įmonių).

Pagal tarptautinę SOLAS (the Safety of Life at Sea) konvenciją kiekvienas laivas skirtas ne keleiviams gabenti yra priskiriamas prie krovininio tipo laivų. Tankeriai specialiai pritaikyti laivai skirti skystų produktų gabenimui. Tokių krovinių pakrovimui ir iškrovimui panaudojama tam būtina įranga, bei sausumoje specialiai pritaikyti terminalai, talpyklos arba cisternos. Daugiausiai pasaulyje tankeriais gabenami naftos, dujų, cheminiai skystieji kroviniai. Pagrindinis dydis, pagal kurį yra klasifikuojami pasaulio tankerio tipo laivai, yra krovinio gabenimo pajėgumas – DWT (deadweigh). Šis dydis tiksliai apibendrina kokį kiekį krovinio tankeris gali gabenti saugiai manevruodamas vandenyje.

•Daugiausiai tankerių yra įregistruota Graikijos, Maršalo salų bei Liberijos registre.

•Virš 70 proc. tankerių yra statomi Pietų Korėjos, Kinijos ir Japonijos laivų statyklose.

•LR1 - pirmos klasės daugiatonažiniai tankeriai 45000 – 79999 tonų;

•VLCC – trečios klasės daugiatonažiniai tankeriai 160000 – 320000 tonų;

•FSO – super tankeriai virš 320000 tonų, skirti naftos saugojimui ir perdavimui kitos klasės tankeriams.

Laivo statybos duomenys: pastatytas 2007 metais „Hyndai Mipo CO LTD“, Pietų Korėjos laivų statykloje“ (žr. 1 lent.).

Gdansko uostas yra vienas iš svarbiausių Europos prekybos kelių, turinčių didelį įtaką transportavimui ir susisiekimui tiek tarp centrinės ir rytų Europos su Skandinavija, tiek tarp Europos su vakarų Europa, susikirtimo zonoje.

Net 91 proc. uosto krovinių sudaro naftos produktai, žalia nafta ir anglys:

Didžiausią krovinių dalį sudaro skystieji kroviniai (37389,2 tūkst. t). Trims proc. padidėjo naftos perkrovimas, ant 67 proc. naftos produktų. Tai susiję su tuo, kad Ust Luga yra paskutiniuoju tašku naftos laidumo BTS-2 nuo 2012 m. Taip pat 2014 m. buvo perkrauta 845 tūkst. tonų suskystintų dujų. Antroje vietoje birieji kroviniai: rūda, anglys, trąšos. Tačiau šių krovinių statistika išaugo neženkliai. (Быркова Е., 2014)