Patologijos konspektas: Patologinės anatomijos objektas, tyrimo metodai Organų funkcinės morfologijos pagrindai

Grįžtami. Negrįžtamiems. Nekrozė. Gyvame organizme. Koaguliacinė nekrozė. Kolikvacinė likvefaktinė nekrozė. Varškinė kazeozinė nekrozė. Steatonekrozė riebalų nekrozė. Šlapiąją gangreną , formuojasi pūlingas uždegimas. Sausoji gangrena įvyksta ženkliai sutrikus kraujotakai. Dujinė gangrena. Hemolizinė. Hepatoceliulinė. Cholestazinė. Prehepatinė. Posthepatine. Konjuguotu bilirubinu vyksta kepenų ląstelėse Nekunjuguotu bilirubinu susidaro irstant eritrocitams iki pasiekiant kepenis. Petrifikacija. Metastazinis kalkėjimas. Rachitą. Osteomaliacija.

Ląstelės pažeidimų morfologija skiriama į Grįžtamieji (siejami su patologinių medžiagų kaupimusi) ir negrįžtamieji (ląstelių nekrozė ir apoptozė ,,suicidinė‘‘ ląstelės mirtis) ląstelės pažeidimai.

Dažniausia ląsteles pažeidžia hipoksija (ischemija – regioninis kraujo nepritekėjimas į kurią nors vieną sritį) ir ją gali sukelti aterosklerozines plokšteles, mažinančias kraujagyslių spindį, trombus, užkemšančius kaujagyslių spindį, širdies ir plaučių nepakankamumą, deguonies trūkumą, anemiją);

Fiziniai veiksniai – šaltis, karštis, radiacija, pasikeitęs atmosferos slėgis, elektros iškrovos sąlygotas sužeidimas, mechaniniai sužalojimai;

Cheminės medžiagos ir vaistai – hipertoniniai tirpalai, nuodai, aplinkos tarša, alkoholis, narkotinės medžiagos ir pan.;

Imuninės reakcijos – jos yra kaip gynybinės, tačiau gali sukelti žalojantį poveikį, pvz anafilaksinis šokas alergijos atveju.

Nesubalansuota mityba – baltymų, vitaminų nepakankamumas, gausi riebalų dieta;

Ląstelės atsakas priklauso nuo pažeidimo tipo (to, kas išvardinta ankščiau), nuo jo sunkumo (stiprus ar silpanas, pvz., silpnas karštis gali neturėti jokios įtakos, o stiprus karštis, gali sukelti nudegimus) ir trukmės;

Ląstelės atsakas priklauso nuo pačios ląsteles tipo (vienos ląsteles jautrios deguonies trūkumui, kitos ne, pvz., nervų ląsteles be O2 gali išbūt 5min, širdies 10 15min, odos valandų valandas), jos būklės ir sugebėjimo adaptuotis prie esamų situacijų.

Grįžtami pakitimai – tai ląstelės membranos pūslėjimasis, citoplazmos, grūdėtojo endoplasminio tinklo ir mitochondrijų pabrinkimas ir branduolio drumslėtumas, taip pat gali susidaryti autofaginės vakuolės;

Negrįžtamiems pažeidimams būdingi membranos defektai ir ženkliai pasikeičia branduolys, gali būti branduolio sutankėjimas (kariopriknozė), branduolio ištirpimas (kariolizė) ir branduolio suretėjimas (karioreksė).

Ląstelės mirtis (vienmomentis įvykis) ir nekrozė (morfologinių struktūrinių pokyčių visuma) – skirti šiuos dalykus

Ląstelei žuvus/mirus – įvyksta morfologiniai pokyčiai vadinami nekroze, įvykus negrįžtamiems pakitimams prasideda nekrozė. Nekrozė – tai mirusių ląstelių gyvame organizme morfologiniai pokyčiai, žuvusi ląstelė keičiasi, jos keitimasi vyksta dvejopai:

Koaguliacinė nekrozė – jos esmė baltymų denatūracija ir histologiškai matysis tik ląstelės kontūrus, piešinyje matosi, kad tai nekrozė, nes nėra branduolių, būdinga audiniams kuriuose biocheminiu požiūriu vyrauja baltymai.