Rusijos nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims

Vienas iš tokių valstybei suteikiančių galimybę savo pareigas vykdyti surenkamų mokesčių – nekilnojamojo turto mokestis.

Prancūzijoje nekilnojamojo turto mokestis sudaro 51 procentą vietinių biudžetų pajamų, JAV – 71 proc., o Anglijoje, Airijoje ir Australijoje savivaldybės laikosi vien tik nekilnojamojo turto mokesčio dėka. Iki šiol Rusijoje nekilnojamojo turto mokestis neviršijo nei 20 procentų savivaldybių pajamų.

Tad šiame darbe plačiau susipažinsime su Rusijos Federacijos nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims samprata, mokėtojais, objektais, mokestiniu laikotarpiu, skaičiavimo būdais ir jų kaitos rezultatais, nekilnojamojo turto mokesčio tarifais bei lengvatomis. Referato pabaigoje bus pateiktos išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas.

Nekilnojamojo turto mokestį Rusijoje moka fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teisę į turtą, pripažintą mokesčio objektu.

4) bendras nekilnojamasis kompleksas5) nebaigtos statybos objektas (būsimas gyvenamasis namas arba bendras nekilnojamasis kompleksas, į kurį įeina bent viena gyvenamoji patalpa)6) kiti pastatai, statiniai, būstai

Prie mokesčio objektų nepriskiriamas nekilnojamasis turtas, įeinantis į daugiabučio namo bendro turto sąstatą.

2015 metų sausio 1 dieną Rusijoje buvo priimtas įstatymas dėl į Rusijos Federacijos mokesčių kodeksą įnešamų pasikeitimų. Šiuo federaliniu įstatymu buvo modernizuotas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims. Pasikeitimai palietė šio mokesčio skaičiavimo tvarką. Jei anksčiau šis mokestis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į mokesčio objekto inventorizacinę vertę, kuri buvo taikoma nuo Sovietų Sąjungos laikų, tai nuo šių metų sausio 1 dienos nekilnojamo turto mokestis fiziniais asmenim mokamas pagal taip vadinamą kadastro ar kadastrinę vertę. Išsiaiškinkime, kuo skiriasi šios dvi vertės.