Produkto kilmės šalies įvaizdžio poveikis pirkėjui

Globalizacija stipriai veikia produkto plėtojimą ir jo įvaizdį vartotojams. Produktai tampa labiau globalūs nei lokalūs, nes daugelis žinomų prekės ženklų yra gaminamos ir kitose šalyse (dažniausiai greitai augančiose rinkose, pvz., Kinija) arba kituose padaliniuose, todėl dažnai skiriasi kilmės šalis. Vartotojui vis sunkiau sekasi atskirti prekės produkto kilmės šalį nuo prekės ženklo. Dar visai nesenai buvo išsiaiškinta, kad produkto kilmės šalis gali skirtis nuo ženklo kilmės šalies, bet svarbu tai kokį įvaizdį arba asociaciją sukuria kilmės šalies efektas vartotojui. Klientai dažnai vadovaujasi frazėm „Made in“, kuris gali daug pasakyti apie prekes, tačiau vartotojai dažnai remiasi savo patirtimi ir stereotipais apie prekes, kurios daro vartotojų elgsenai tam tikrą įtaką. Stereotipai gali iškelti arba sumenkinti, bet kurios šalies įvaizdį. Aktualu vis labiau darosi ar išties produkto kilmės šalies įvaizdis stipriai veikia vartotojų pasirinkimą, todėl svarbu tai išsiaiškinti, kas gi pasikeitė.

Tikslas: atskleisti kilmės šalies įvaizdžio efekto poveikį vartotojui ir tai pat išsiaiškinti veiksnius, kurie daro didžiausią poveikį vartotojų apsisprendimui.

Produkto kilmės šalis. Paprastuoju požiūriu apibūdinama, kaip prekės „pagaminimo ar surinkimo šalis“ (Rezvani, Dehkordi ir Raham, 2012), tačiau Bruknienė siūlo platesnį apibrėžimą, kuris teigia, kad kilmės šalis, - tai šalis, kurią vartotojas sieja su tam tikra preke ar prekės ženklu, kaip tos prekės ženklo kilmės šalį, nepaisant to kur ištiktųjų produktas pagamintas. Dėl globalizacijos vis sudėtingiau tampa iškirti konkrečią prekės kilmės šalį. Vertinimą arba nuomonę apie prekės kilmės šalį sudaro vyraujantys stereotipai, bendra patirtis ar įspūdis apie tam tikrą šalį kaip gamintoją ir skirtingi įsitikinimai apie toje šalyje gaminamus produktus. pastebėtina, kad nuomonė apie prekės kilmės šalį formuojasi ir per tiesioginę ir per netiesioginę vartotojo patirtį, susijusią su ta šalimi ar toje šalyje gaminamais produktais (Verlegh ir Steenkamp, 1999).

Tiesioginė patirtis, – tai kas sietina su konkrečioje šalyje pagamintų produktų vartojimą, tos šalies lankymą.

Netiesioginė, - tai patirtis paremta visuomenėje sklandančiais atsiliepimais, perduodamais stereotipais.

Pagal Profeta (2008) prekės kilmės šalis įtakoja vartotojo suvokiamą produkto funkcinę, situacinę ir emocinę vertę. Funkcinė yra susieta su produkto charakteristikom: skonis, maistinės savybės, natūralumas ir kt. Situacinė vertė nusakoma suvokimu, kad kai kuriose situacijose renkamasi vienoje šalyje gaminamas produktas, o kitose – iš kitos šalies importuojami produktai. Emocija, - tai nusakoma emocijomis ir nuostatomis, kurias sukelia vienoje ar kitoje šalyje gaminami produktai.