Psichologo įvaizdis šiuolaikinėje kultūroje

Psichologo įvaizdis šiuolaikinėje kultūroje.

Šią užduotį pasirinkau dėl kelių aspektų. Pirmas būtų, kad ji man pasirodė lengviausia iš visų pateiktų. Antra, pasirodė visai įdomu analizuoti ir vertinti (savo įžvalgomis) kitų psichologų atliekamą darbą, jų darbų efektyvumą ir suteiktą naudą kitiems žmonėms. Ieškant informacijos atlikti šiam darbui buvo pakankamai sunku rasti tinkamus šaltinius, kuriuose įžvelgčiau kažką naujo ar neįprasto, taip pat buvo sunku juos atidžiai analizuoti ir vis dar nesu tikra ar tikrai gerai supratau jų pagrindines mintis ir psichologų tikslus. Pirmasis šaltinis kurį analizavau buvo filmas „Eksperimentas“ (The Experement, 2010), jo režisierius Paulas T. Scheuringas (Paul T. Scheuring). Šis filmas yra vokiečių filmo „Das Experiment“ (2001), režisieriaus Oliverio Hirschbiegelio (Oliver Hirschbiegel) perdirbinys. Antrasis filmas – „Šeštasis pojūtis“ (The sixth sense, 1999), jo režisierius M. Nightas Shyamalanas (M. Night Shyamalan). Ir trečiasis šaltinis yra vaizdo įrašas, kurio iniciatorė yra Jurgita Jurkutė „Pokalbis su psichologe Nida Žemaitiene – Savikliova“ (2016). Besirenkant šaltinius norėjau, kad visi psichologai turėtų skirtingą požiūri į savo darbą. Manau, tai iš dalies pavyko, nes viename yra atliekamas tyrimas, kitame darbas su vienu pacientu, o trečiame padedama susivokti žiūrovams jausmų reiškimo svarbą. Šiame darbe psichologo įvaizdis bus analizuojamas kelias aspektais. Pirmas, kokią įtaką psichologai turėjo dalyviams, antra, kokią įtaką tai galėjo padaryti žiūrovams ir trečia, kaip tokį psichologų elgesį vertinu aš asmeniškai.

Pirmasis mano analizuotas šaltinis vaizduojantis psichologo darbą buvo filmas „Eksperimentas“, jo žanras – dramos trileris. Filmo herojai buvo paskirstyti į dvi grupes kalinius (jų buvo 20) ir kalėjimo sargybinius (jų buvo 6). Tyrimo trukmė buvo dvi savaitės. Kalinių pareiga buvo paklusti sargybiniams, o sargybiniai turėjo tam tikras nustatytas taisykles, pagal kurias kaliniai turėjo paklusti, bet kokios tos taisyklės kaliniai nežinojo. Nepaklusus taisyklėms sargybiniai turėjo sugalvoti bausmę kaliniams, bet negalėjo būtį panaudotas fizinis smurtas, smurto atžvilgiu tyrimas būtų stabdomas ir dalyviai negautų jiems pažadėtos pinigų sumos t. y. 14000 dolerių kiekvienam. Visi tyrime dalyvaujantys savanoriai buvo tokios pačios socialinės padėties, bet atsidūrus situacijoje, kai vieni tampa viršesni už kitus atsiranda noras maištauti. Travisas, vienas iš pagrindinių veikėjų, kuris atliko kalinio vaidmenį, buvo kalinių „vadas“, kuris labiausiai maištavo prieš nustatytas taisykles ir demonstravo savo kaip piliečio teises.