Raidos psichologija: Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinė charakteristika

Raidos psichologija Ikimokyklinio amžiaus Rezultatai ir jų analizė. Apibendrinimas. Konstruktyvūs pasiūlymai. Literatūra. Priedai.

Tikslas: Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaiko psichikos raidos pasiekimus ir numatyti adekvačias suaugusiojo elgesio su vaiku strategijas.

Uždaviniai: 1. Užmegzti ryšį su tėvais ir gauti jų sutikimą atlikti tyrimą su jų vaiku.

2. Apibūdinti pasirinkto vaiko psichinius, fizinius ypatumus.

3. Analizuoti ir lyginti duomenis, gautus bendraujant su tėvais, pedagogu, vaiku.

4. Remiantis tyrimo duomenimis, pateikti konstruktyvius pasiūlymus dėl iškilusių problemų sprendimo ar vaiko psichologinės situacijos gerinimo.

Šeimos padėtis: gyvena su abiem tėvais ir sese

Tyrimo pradžioje bus gautas tėvų sutikimas dalyvauti tyrime.

Tiriamajam nebus padaryta fizinė ar psichologinė žala, jis nebus verčiamas daryti tai, kas prieštarautų jo ar tėvų įsitikinimams ar amžiui.

Bus garantuojamas konfidencialumas, vardas ir kai kurie kiti duomenys bus pakeisti. Duomenys niekur nebus viešinami.

Negatyvus vertinimas nebus pateiktas arba bus pateiktas, tačiau ypač atsargiai.

Tyrimo metu buvo laikytasi visų šių etikos reikalavimų.

Pavyzdžiui, vaikas gali manyti, kad bet koks judantis objektas yra kokios nors rūšies gyvūnas. Toks mąstymas atspindi vaiko polinkį pasaulį suvokti vienu metu tik per vieną kintamąjį – tokį mąstymą Ž. Pjažė vadino centracija. Dėl centracijos vaikas daro daug klaidingų išvadų ir galiausiai prieina prie pagrindinės klaidingos išvados, kad visi judantys objektai yra gyvūnai. Dėl to vaikas gali bijoti į žaidimų aikštelę vėjo atpūsto lapo, manydamas, kad lapas mėgina jį persekioti. Kalbėdamas apie tokį priešoperacinės logikos produktą, Ž. Pježė vartojo sąvoką animizmas – gyvų būtybių ypatybių priskyrimas negyviems daiktams. (Boyd D., Bee H. Augantis vaikas, 2011)

Daugiausiai informacijos buvo gauta iš pačios mergaitės. Pokalbio metu, pirmąją dieną, mergaitė buvo ypač susikaupusi, atsakinėdama žiūrėjo man į akis, atsakinėjo gan greitai, dažnai prieš atsakant tardavo „ammm“. Auklėtojai sutrukdžius ir liepus mergaitei persiauti batukus, mergaitė sugebėjo palaikyti akių kontaktą ir tuo pačiu metu atsakinėti į klausimus ir mautis batukus. Jausmas buvo lyg kalbėčiau su vyresniu vaiku. Mergaitė atsakydavo trumpai ir aiškiai, bet jei aš ilgiau rašydavau ir būdavo tyla, ji tęsdavo ir papildydavo atsakymą. Mergaitė sėdėjo tiesiai, nesusikūprinusi, rankas laikė prie kelių, viso pokalbio metu labai daug šypsojosi. Jos nuotaika buvo ypač gera. Antrąją dieną, kai mergaitę nusivedžiau atokiau nuo vaikų, ji dažniau žiūrėdavo į lubas, į langą, tačiau vis dar taip pat su šypsena ir greitu tempu atsakė į visus klausimus.

Lyginant auklėtojos, mamos ir mergaitės gautus duomenis, susidarė gan panašus vaizdas. Mergaitė dar neturi pomėgio, užsiėmimo nes pati atsakė, kad labiausiai mėgsta žaisti (čiuožti), ką patvirtino auklėtoja ir mama. Auklėtojos teigimu, mergaitė yra mylima tėvų, kas jautėsi ir mergaitės atsakymuose. Buvo keista, kad nei mama nei auklėtoja nepaminėjo vienos būdo savybės, kurią aš ryškiai užfiksavau – grupės lyderė. Ne kartą stebėjau, kaip mergaitė įsakmiu tonu, suburdavo vaikus ir įkalbėdavo visus garsiai skanduoti, arba visiems nedraugauti su kuriuo nors vaiku, arba visiems žaisti vieną žaidimą.