Šaldytos žuvies vežimo maršrutu Marseille – Vilnius – Baranoviči technologinio proceso sudarymas

Įvadas. Greitai gendančių krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais teorinis pagrindimas. Greitai gendančių krovinių vežimo kelių transportu ypatumai. Greitai gendančių krovinių charakteristika. Transporto priemonės tinkančios greitai gendančių krovinių vežimui. Greitai gendančių krovinių vežimą kelių transportu reglamentuojantys teisės aktai. Maršruto sudarymo principai. Greitai gendančių krovinių vežimo geležinkelių transportu ypatumai. Geležinkelio transporto priemonės tinkančios greitai gendančių krovinių vežimui. Greitai gendančių krovinių vežimą geležinkelių transportu reglamentuojantys teisės aktai. Maršruto sudarymo principai. Šaldytos žuvies vežimo maršrutu marseille – Vilnius – baranoviči technologinio proceso sudarymas. Krovinio charakteristikos sudarymas. Racionalaus maršruto sudarymas. Maršruto sudarymas kelių transportu. Maršruto sudarymas geležinkelių transportu. Transporto priemonių parinkimas. Kelių transporto priemonių parinkimas. Geležinkelio riedmenų (vagonų) parinkimas. Krovinio pakrovimas, tvirtinimas ir iškrovimas. Vežimo dokumentai. Vežimo dokumentai kelių transportu. Vežimo dokumentai geležinkelių transportu. Maršruto sąmatos sudarymas. Maršruto sąmatos sudarymas kelių transportu. Maršruto sąmatos sudarymas geležinkelių transportu. Išvados. Literatūra.

Vežant greitai gendantį krovinį, visada reikia žinoti jo charakteristikąir labai svarbu laikytis taisyklių ir instrukcijų kaip tinkamai vežti ir laikyti tokį krovinį, kad jis nebūtų sugadintas, nes tokiu atveju bus patirti dideli nuostoliai.

Greitai gendančiais kroviniais reiktų laikyti šviežius, atvėsintus, šaldytus arba sušaldytus maisto produktus, kuriems laikyti ir transportuoti, norint užtikrinti jų saugumą, savybes ir atitiktį teisės norminių aktų reikalavimams, reikalinga tam tikra temperatūra. Prie greitai gendančių krovinių priskiriama [2]:

Greitai (labai) šaldytiems ir šaldytiems maisto produktams vežti transporto priemonės turi būti pasirenkamos ir naudojamos atsižvelgiant į tai, kad vežant aukščiausia maisto produktų temperatūra bet kurioje krovinio dalyje jokiu būdu nebūtų aukštesnė nei nurodytoji. Šaldyta arba greitai (labai) užšaldyta žuvis, žuvies produktai, moliuskai, vėžiagyviai ir kiti greitai šaldyti maisto produktai - -18 ˚C. [2]. Laikantis reikalavimų, kurie yra keliami greitai gendančiams kroviniams ir vadovaujantins instrukcijomis, kuriuose nurodyta kaip tinkamai eksplotuoti tokį krovinį, jis nebus sugadintas ir bus tinkamas vartoti, kitu atveju krovinys tiesiog suges ir jį bus galima tik utelizuoti.

Vežant greitai gendančius krovinius, turi būti pasirenkamas tinkamas vilkikas, kad jo galios užtektų tempti puspriekabę ir žinoma tinkama puspriekabė, kurioje būtų galima laikyti greitai gendančius krovinius ir taip pat visa tai kainuotų kuo mažesnius pinigus, nes tai lemia galutinę produkto kaina. Parenkant vilkiką reikia įvertinti tokias pagrindines jo charakteristikas: variklio parametrus, automobilio matmenis ir masę, leistinas apkrovas, degalų bako talpą [1]. Kai krovinių vežimams yra parenkamas vilkikas ir nėra pateikta specifinių reikalavimų ir paribojimų, patogiausia naudoti rangavimo metodą pagal paties vežėjo pasirinktus kriterijus. Šiuo metodu galima iš kelių alternatyvų išsirinkti palankiausią variantą pagal kriterijus, kurių svarba nustatoma atsižvelgiant į individualius vežėjo poreikius. Rangavimo procesas prasideda nuo alternatyvų, iš kurių renkamasi palankiausia. Toliau yra pagrindžiami kriterijai, pagal kuriuos yra lyginamos alternatyvos [1].

Pasirinkus tinkamą vilkiką, reikia pasirinkti tinkamą puspriekabę. Jos parinkimui galima naudoti tą patį rangavimo metodą arba galima naudoti lyginimo metodą. Puspriekabė turi būti parenkama atsižvelngiant į tokias charakteristikas kaip jos tūris, ašių skaičius, kokia jos masė su kroviniu ir koks nuosavis svoris.

Remiantis konvencijos reikalavimais, kurie nurodo kokios turi būti transporto priemonės greitai gendantiem kroviniam vežti jos yra klasifikuojamos į šias grupes:

Kontrolės klausimus Lietuvoje sprendžia Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) prie Susisiekimo ministerijos. VKTI transporto priemonės atitiktį, įrodymą, kad ji sertifikuota, patvirtina išduotu sertifikatu ir atitinkama lentele su užrašu, kuris tvirtinamas ant tos transporto priemonės [2].

Kaip vežėjai laikosi higienos normų, kontroliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Vairuotojai turi būti apmokyti ir išmanyti maisto produktų sanitarijos ir higienos normas bei žinoti, koks turi būti vežamų krovinių temperatūrinis režimas [2].