Savivaldybių sąjungos
Savivaldybių sąjungos. Savivaldybių sąjungos ir asociacijos. Europos Savivaldybių sąjungos ir asociacijos. Šveicarija. Lietuvos Respublika. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). LR įstatymas “Dėl savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų”. LSA funkcijos. Svarbiausios Asociacijos institucijos. Atstovavimas savivaldybei asociacijoje. Asociacijos narių atstovų suvažiavimo veikla. Asociacijos tarybos veikla. Asociacijos direktorius. Lsa komitetai. Auksinės krivūlės apdovanojimai. Lietuvos Respublikos atstovais ir jų pakaitiniais į Europos vietos ir regionų valdžios kongresą skiriami. CEMR institucijos. Regionų komitetas savo veikloje vadovaujasi 3 pagrindiniais principais. Atstovavimas RK. ES regionų komiteto struktūra ir veiklos organizavimas. RK komisijos. privalo parengti nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų projektus, kurie pateikiami plenarinei asamblėjai tvirtinti. Euroregionai. Tarptautinis bendradarbiavimas. Vilniaus miestas. Savivaldybių tarptautinio bendradarbiavimo sutartys. Lietuvos savivaldybių pasirašytų sutarčių skaičius su kitų šalių savivaldybėmis. Bendradarbiavimo motyvai.
Tarptautinės vietos valdžios organizacijos ir atstovybės Tarptautinis bendradarbiavimas.
Europos Savivaldybių sąjungos ir asociacijos.
Siekdamos galutinai įtvirtinti demokratinės savivaldos principus ir bendrai ginti savivaldybių interesus, daugelio šalių savivaldybės sudaro savivaldybių ir regionų sąjungas. Nors tokios sąjungos įteisinamos įstatymu, iš esmės jos yra viešosios visuomeninės asociacijos, savo struktūrą, veiklos formas ir būdus pasirenkančios savarankiškai. Jų veiklos nereguliuoja nei valstybiniai, nei savivaldos institutai, tačiau kaip derybų partnerį savivaldybių sąjungas pripažįsta ir savivaldybės, ir valstybė, ir profesinės sąjungos. Kai kuriose šalyse be papildomų sąjungų derinimo negali būti priimti jokie įstatymai, kurių veikimas turi įtakos savivaldybėms.
Didžiausią politinę galią savivaldybių ir regionų savivaldos sąjungos turi tose šalyse, kur nerenkami aukštieji parlamento rūmai, tiesiogiai atstovaujantys vietos bendruomenei. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Austrijoje jos ne tik atstovauja savivaldybėms prieš valstybę ir derisi su valstybinėmis institucijomis dėl kiekvieno rengiamo įstatymo punkto ar dėl savivaldybėms skiriamų valstybės biudžeto lėšų, bet ir pačios vykdo aktyvią švietimo politiką, moko savivaldybių tarybų narius ir būsimuosius politikus, savivaldybių administracijos tarnautojus ir specialistus, ieško savivaldybėms partnerių užsienyje ir net pačios steigia įmones, padedančias savivaldybėms atlikti savo funkcijas.
Savivaldybių asociacijos nariais gali būti ne tik teritoriniai bendruomeniniai politinės savivaldos vienetai, bet ir politines funkcijas atliekančios gyventojų bendrijos, mokyklų bendruomenės, kantonų ir regionų savivaldos organizacijos, funkcinės ar kitokios paskirties savivaldybių sąjungos, piliečių ir miestiečių bendruomenės, jeigu jos atlieka visuomenines politines funkcijas, pavyzdžiui, užsiima vargšų globa, gina piliečių teises ar atlieka kitokį visuomenei naudingą darbą. Šioje asociacijoje pasyviais, neturinčiais sprendžiamojo balso teisės nariais gali būti ir fiziniai bei juridiniai asmenys, remiantys asociacijos veiklą. Už ypatingus nuopelnus savivaldos plėtrai asmuo gali būti paskelbtas Garbės nariu su balso teise. Savivaldybėms Asociacijos suvažiavimuose ar visuotiniuose susirinkimuose gali atstovauti tik savivaldybių ar apskričių tarybų nariai bei Nacionalinės tarybos nariai.
Danijos savivaldybių asociacija (NALAD) buvo įkurta 1970 m., tris iki tol veikusias organizacijas suvienijus glaudesniam bendradarbiavimui su valstybės institucijomis. 2005 m. rugsėjo mėn. asociacija buvo reorganizuota į Vietos valdžių sąjungą (LGDK) ir dabar jungia 268 iš 271 savivaldybes. Tik sostinės savivaldybės su Vyriausybe veda tiesiogines derybas.
