Šeimos tradicijos reikšmė ugdant vaikus

Įvadas. Lietuvių tradicinė šeima ir papročiai. Šeimos samprata. Tradicijų ir papročių ištakos ir raida. Neformalus tradicijų ugdymas šeimoje. Ugdymo samprata. Šeimos puoselėjamų tradicijų įtaka jaunosios kartos ugdymui. Išvados. Literatūra.

Pažymėtina, kad šeimos tradicijos yra susilaukęs mokslininkų dėmesio. Šeimos sąvoką ir tradicijų ypatybės analizavo

Šeima – grupė asmenų, kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dėl santuokos, partnerystės, kraujo, giminystės, įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ar auklėjimo formos (Visuotinė Lietuvių enciklopedija).

Psichologijos mokslo atstovams svarbiausia su šeimos nariais susiję psichine sveikatos poreikiai Svarbiausi ypatumai – pagrįstas žmogaus sveikata (Vaišvilaitė 2013).

Apibendrinimas: Šeima yra svarbiausi žmonės, kurie yra šalia mūsų. Šeima yra viena seniausių visuomenės institucijų, kada tėvai pirmieji tampa vaikų auklėtojais. Šeimos sąvokų yra nemažai apibrėžimų, tačiau kiekvienas autorius šeimą apibūdina skirtingai, kiekvienoje šeimos sąvokoje apibrėžiama kas yra svarbiausi. Tradicijos siejamos su šeima, tarpusavio santykiais. Šeimos tradicijos vienija ir stiprina šeimos tarpusavio santykius.

Tradicijos gyvuoja ir reiškiasi įvairiose gyvenimo srityse. Mūsų tautinės tradicijos siekia tolimą praeitį, Lietuvių tradicijų pavelde aptinkame kalendorinius papročius susiklosčiusius labai skirtingu metu (Klimka 2013). Jie susieję su darbu ir svarbiausiais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Reikšmingiausios šeimos šventės kurios vykstą metai iš metų; Kūčios, kalėdos, Velykos, motinos diena, vėlines, tėvo diena ir daug kitų tradicinių švenčių. Visos šventes yra bendros tautos kultūros dalis.

Kūčios – vienintele tautinė tradiciją, kurios laikosi kiekviena lietuviška šeima. Tai yra šeimos šventė, kurio metu dėkojame Dievui ir gamtai už metų malonės ir dosnumą. Kūčių dieną yra kupina burtų ir maginių veiksmų. Mūsų proseneliai tikėjo, kad kūčių naktį kalbą gyvuliai, jie išpranašauja žmonėms ateitį ir gyvenimo ilgumą Svarbiausias kūčių stalo akcentas buvo 12ką patiekalų ir kiekvienas turintis skirtinga reikšmė (Klimka 2013; Dundulienė 2005).

Motinos diena – Lietuvių kultūroje pagarba mamai būdavo kasdien reiškiama maloniausiais žodžiais ir švelniausiais žodžiais. Kadangi moteris – gyvybės nešėja. Dievas ir gamta ją sukūrė tobulai. Motinos dieną vieni švenčia dideliame šeimos būry, gausiame giminių rate – kiti nedidelėje šeimos rate. Tai padėka mamai, kad užaugino ir rūpinasi savo vaiku (Klimka 2009).

Senieji lietuvių papročiai ir tradicijos yra svarbus dvasinės kultūros paveldas. Papročiai ir tradicijos klostėsi ilgus tūkstantmečius metų. Reikšmingiausios lietuvių tradicijos siekia gilią senovę. Lietuvių šeimų švenčių tradicijos ir papročiai amžių tėkmėje keitėsi: vieni nunyko kiti neatpažįstamai pakito tačiau išliko iki mūsų dienų.