Semiotikos modelis savarankiškas darbas

Teoriniai semiotikos aspektai semiotikos samprata. Peirce ‘ o modelis. Ferdinando de Saussure ‘ o modelis. Semiotikos taikymo galimybės. Semiotinė socialinių reklamų analizė. Pirmoji reklama žr. 1 priedas Vaizdinė analizė. Antroji reklama žr. 2 priedas Vaizdinė analizė. Trečioji reklama žr. 3 priedas Vaizdinė analizė. Ketvirtoji reklama žr. 4 priedas Vaizdinė analizė. Lyginamoji reklamų analizė.

Semiotika – tai mokslas apie ženklus, jų sistemas ir ženklų veikimo būdus. Ji numato visą eilę prielaidų ir sąvokų, kurios pagrindžia simbolinių sistemų analizę. Semiotikos mokslas apima tris studijų sritis, t.y. ženklai, kodai ar sistemos, į kuriuos organizuojami ženklai, ir kultūra, kurios ribose šie kodai veikia.

Kultūros srityje kodų ir ženklų veikimas priklauso nuo to, kaip jie yra panaudojami pačios kultūros egzistavimui ir išraiškai.

Visi reikšmės modeliai yra labai panašios formos. Kiekvienas jų susijęs su trimis elementais, vienaip ar kitaip įtraukti į bet kokios reikšmės tyrinėjimus. Tai: ženklas, tai ką jis nurodo, ir ženklo vartotojai. Ženklas yra kažkas fiziška, suvokiama mūsų juslėms, jis nurodo kažką kitą nei jis pats, priklauso nuo vartotojo pripažinimo, kad tai ženklas. Toliau bus aptariami įtakingiausi reikšmės modeliai – Charles Sanders Peirce‘o ir Ferdinando de Saussure‘o.

Indeksas – ženklas, kai egzistuoja tiesioginis ryšys su objektu. (Pavyzdžiui, dūmai yra ugnies indeksas, čiaudulys – peršalimo indeksas)

Saussure‘as taip pat nustatė du ženklų organizavimo į kodus būdus, tai – paradigma ir sintagma. Paradigma – tai ženklų rinkinys, iš kurio vienas pasirenkamas vartojimui. Sintagma yra pranešimas, sudarytas iš pasirinktų ženklų (kelių ženklų formų rinkinys – kvadratai, apskritimai, trikampiai – sudaro paradigmą; kelio ženklas yra sintagma – pasirinktos formos kombinacija).

Benamiai gyvūnai – viena opiausių šių dienų problemų Lietuvoje. Pagrindinės priežastys – visuomenės sąmoningumo nebuvimas bei valstybinių institucijų iniciatyvos trūkumas. Dėl tokių priežasčių šiai problemai neabejingi žmonės kuria įvairias organizacijas, prieglaudas, stengdamiesi suteikti gyvūnams šiltą būstą bei maisto. Gyvūnams, žinoma, svarbiausia yra gauti mylintį bei rūpestingą šeimininką, todėl gyvūnų globos organizacijos kuria reklamas, skatinančias žmones priglausti likimo nuskriaustus gyvūnėlius. Šio tyrimo metu semiotikos būdu siekiama išanalizuoti keturias socialines reklamas, skatinančias priglausti beglobius gyvūnus.

Vaizdinė analizė. Vaizdo vaidmuo plakate užima didžiąją dalį. Pats plakatas yra niūrios rusvos spalvos, kuri iš karto sukuria slogią atmosferą. Žiūrint iš marketingo pusės, ruda yra efektyvi spalva, kuria tikslingai galima perteikti žinutę, taip pat ruda dažnai laikoma „tikroviška“ spalva bei didina reklaminės žinutės vertę. Šviesieji rudos spalvos atspalviai – puikūs fonai, kurie padeda išryškinti kitas kartu einančias spalvas. Reklamos centre – juodas žmogus, vyras, vedantis virve pririštą baltą šunį. Abu objektai yra simboliai, kurie simbolizuoja žmogų ir šunį, kadangi jie yra piešti, objektai tik sudaro įspūdį. Juodas vyras šiuo atveju simbolizuoja valdžią ir galią, jog jis yra galingesnis už šunį ir šuns ateitis priklauso nuo žmogaus (tiek juoda spalva, tiek vyras, visuomenėje simbolizuoja valdžią ir stiprybę). Baltas šuns spalva reiškia ramybę, gyvybę, tyrumą. Tai reiškia, kad žmogus yra atsakingas už silpnesnį. Kontrastas tarp juodo žmogaus ir balto šuns gali reikšti ir blogį–gėrį. Juoda virvė, kuria yra vedamas šuo, vaizduojama kaip pakaruoklis. Tai gali turėti dvejopą reikšmę: pirmoji – tai, kad, jei žmogus nepadės gyvūnui ir jo nepriglaus, jam gresia mirtis; antroji – jog ne visi asmenys, kurie augina gyvūnus, myli ir rūpinasi jais.