Šigeliozė

Ekonominiai, socialiniai, ekologiniai veiksniai, gyventojų demografiniai bei elgesio pokyčiai, žmonių kelionės, migracija, mikroorganizmų prisitaikymas, bei kintamumas lemia užkrečiamų ligų plitimą pasaulyje.

Žmonių užkrečiamos ligos pagal užsikrėtimo būdą yra skirstomos į atskiras grupes:

Oficialios statistikos duomenimis, 2009 metais Lietuvoje sergamumas užkrečiamomis ligomis siekė 20 proc visų užregistruotų ligonių. Galima daryti išvadą, jog užkrečiamos ligos yra labai svarbi problema Lietuvoje.

Nors XXI amžiuje tobulėjant gydymui, ligų diagnostikai bei stiprinant profilaktiką užkrečiamąsias ligas vis dar sunku kontroliuoti ir visiškai sustabdyti.

Viena iš infekcinių ligų yra šigeliozė (dizenterija). Dizenterija – keturių šigelių (Shigella) grupės, gramneigiamos lazdelės (S. Dysenteriae, S. Flexneri, S. Boydii, S. Sonnei), priklauso Enterobacteriaceae šeimai. Dizenterijos lazdelės, patekusios į storosios žarnos gleivinę sukelia uždegimą. Dažniau būna katarinis – hemoraginis gleivinės uždegimas, rečiau ji išopėja. Gyvos šigelės endotoksiną kaupia mikrobinėje ląstelėje, o žūdamos jį išskiria į sergančiojo dizenterija organizmą. Endotoksinas sukelia bendrą organizmo intoksikaciją ir taip pažeidžia storosios žarnos gleivinę. Šia liga serga tik žmonės.

Šigelės į aplinką išsiskiria su sergančiųjų ūmine, užsitęsusia, lėtine dizenterija, taip pat bakterijų nešiotojų, kurie paprastai serga subklinikinėmis ligos formomis, išmatomis. Aplinkoje šigelės gali išsilaikyti pakankamai ilgą laiką, tačiau veikiamos tiesioginės saulės spindulių žūva per 10 min.jos jautrios karščio ir dezinfekuojančių medžiagų poveikiui. Šigelių gyvybingumą palaiko 18-25 0 C aplinkos temperatūra. Priklausomai nuo ligonio organizmo imuniteto šigelės geba gana stipriai keisti savo biochemines savybes ir endotoksino gamybą. Sergančius dizenterija ligonius gydant antibiotikais, gali atsirasti įvairaus atsparumo šigelių. Dėl to gali sumažėti šių prepratų veiksmingumas, o liga gali tapti lėtine.

Žmogus užsikrečia, kai virulentiškų šigelių patenka į virškinamąjį traktą pro burną nuo sergančiojo dizenterija išmatomis užterštų rankų, su geriamuoju vandeniu, maisto produktais (dažniausiai pienu), šviežiomis uogomis, vaisiais ir daržovėmis. Ypač pavojingi aplinkiniams yra ligoniai sergantys lervomis ir netipiškomis dizenterijos formomis. Infekciją perneša ir musės. Kūdikius dažniausiai užkrečia motinos ar kiti juos prižiūrntys asmenys, sergantys dizenterija arba nešiojantys jos bakterijas. Šigelioze dažniusiai serga 2-7 metų vaikai. 1-3 mėnesių kūdikiai dizenterija serga retai. Šia liga sergama visais metų laikais, bet dažniausiai ji pasireiškia vasarą. Taip yra todėl, kad karštu metų laiku dažniau vartojamas vanduo iš atsitiktinių vandens šaltinių, verdančiu vandeniu nenuplautų daržovių ir uogų. Svarbu ir tai kad karštu metų laiku sutrinka virškinimo fermentų gamyba, tai gali įtakoti ligos pasireiškimą. Pasaulyje sergamumas šia liga yra nevienodas, bet mažėjantis. Pasak, Doc. Dr. Sauliaus Čaplinsko pastaruosius kelis metus tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse užregistruoti tik pavieniai šios ligos atvejai.