Skaidrės apie žmogaus sampratą

Kas yra žmogus? Žmogaus. Žmogus - biologinė, socialinė ir dvasinė būtybė. Žmogaus samprata filosofijoje. Filosofijoje žmogus suprantamas skirtingai. Žmogaus samprata. Renesanso filosofai pabrėžė žmogaus beribį kūrybiškumą ir savęs tobulinimą. Žmogaus samprata krikščionybėje. Krikščionybėje žmogus suvokiamas kaip būtybė. Žmogaus būtis tapo vieno žymiausių visų laikų filosofo Sokrato mokymo esme. Žmogaus gyvenimo prasmė pagal Sokratą. Žmogaus gyvenimo prasmė pagal Platoną. Sokrato pradėtą žmogaus būties refleksiją tęsė jo mokinys Platonas. Literatūra.

Kas yra žmogus? Žmogaus samprata filosofijoje Žmogaus samprata krikščionybėje Žmogaus gyvenimo prasmė pagal Sokratą Žmogaus gyvenimo prasmė pagal Platoną Literatūra.

Renesanso filosofai pabrėžė žmogaus beribį kūrybiškumą ir savęs tobulinimą, iškėlė žmogų, kaip visatos centro idėją, skelbė sielos ir kūno, žmogaus ir pasaulio harmonijos idealus. Filosofas R. Descartes’as ir kiti racionalizmo atstovai, išskirtine žmogaus savybe laikė mąstymą. Klasikinė vokiečių filosofija suprato žmogų kaip kultūros kūrėją, idealaus prado (proto, dvasios) išraišką. Viduramžių filosofų atsakymai į klausimą „kas yra žmogus“ buvo įvairūs, tačiau visi rėmėsi dviem bendromis prielaidomis: žmogus suvokiamas kaip Dievo atvaizdas ir kaip protingas gyvūnas.

Krikščionybėje žmogus suvokiamas kaip būtybė, Dievo sukurta pagal savo atvaizdą ir panašumą. Krikščioniškasis tikėjimas keitė atskaitos taškus filosofijoje. Dėmesys Dievui, kaip visa ko pagrindui ir Kūrėjui, keitė požiūrį į žmogų. Žmogaus dvilypumas lemia jo išskirtinę vietą pasaulyje, leidžia žmogų interpretuoti kaip gamtą su Dievu siejančią grandį, kaip tarpininką tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių. Tokia žmogaus samprata kėlė dieviškumo ir gamtiškumo pradų santykio klausimą ir vertė paaiškinti žmogaus sielos prigimtį. Kitaip nei graikų filosofija, kuriai buvo būdingas požiūris į žmogų kaip kūno ir sielos visumą, krikščioniškoji filosofija išplėtė sielos turinį, įžvelgė joje žmogiškąjį ir dieviškąjį pradus.

Žmogaus būtis tapo vieno žymiausių visų laikų filosofo Sokrato mokymo esme. Būtent jis pirmasis pradėjo ieškoti bendrųjų žmogaus gyvenimo prasmės principų, siekė atskleisti žmogiškosios prigimties esmę. Sokratas samprotavo: jei sekdami sofistais pripažintume, kad nėra nieko tikro ir teisingo, kiltų klausimas, kaip ir dėl ko gyventi, kad gyvenimas būtų vertas žmogaus vardo. Filosofo nuomone, žmogaus buvimą pasaulyje įprasmina dora ir teisingumas, nors pats žmogus gali to nesuvokti.