Skaitmeninių signalų špera

2.Signalų klasif. kriterijumi gali būti jų užimamas dažnių ruožas. Jeigu signalų užimamas dažnių ruožas yra žemųjų dažnių srityje,ir žemasis daug kartų skiriasi nuo aukštojo,tai jie vadinami plačiajuosčiais. Šio signalo užimamasis dažnių ruožas patalpinamas taip:

Siaurajuosčio signalo užimamo dažnio ruožas yra santykinai siauras ir patalpinamas aukštųjų dažnių srityje.

Pirmas fmin vidurį f0 gale f max.Kadangi plačiajuosčiame signale Fmax ir Fmin labai skiriasi,tai šio tipo signalai yra įvairūs. Siaurajuosčio signalo forma nėra labai įvairi,visuomet panašus į sinusinį virpesį.

Sumuojant šias komponentes (Fmin ir Fmax) gausime beveik sinusinį virpesį,kurio amplitudė ir dažnis keisis. Tokias sąvybes turi modeliuotieji virpesiai. Modeliuotojų virpesių atsiradimas sietinas su radijo ryšiu.

Dar signalai klasifikuojami pagal formą. Gali būti įvairi,tai klasifikacijai naudojamas apibendrintos formos supratimas: tolydiniai,kurie nenutruksta,gali turėti nulinę vertę. Jei signalas egzistuoja tam tikrą laiko tarpą,ir tam tikro laiko tarpą jo nėra,tokie signalai vadinami impulsiniais. Ir tie,ir anie gali būti periodiniai arba neperiodiniai. Periodiniai, kuriuose tam tikros vertės reguliariai per tam tikrą tarpą pasikartoja.

Pagal signalo momentinės vertės ryšį su jame esančią informaciją,signalai skirstomi į nekoduotus ir užkoduotus. Nekoduoti - analoginiai. Juose kiekviena signalo vertė tiesiogiai susieta su signalo informacija. Antros grupės signaluose (užkoduotose) informacija yra užkoduota,todėl kintant signalui kodo ribose informacija nepakinta. Kodai gali būti labai įvairūs,garsų kodavimui naudojamos raidės,kitų – skaičiai,telekomunikacijose paplitę skaitmeniniai – dvejetainių skaitmenų kodai. Kuriant skaitmeninį signalą tenka atlikti procedūras,kurios taipogi keičia signalo kodą.