Skirtingas gyvenimo prasmės suvokimas literatūroje

Skirtingas gyvenimo prasmės suvokimas literatūroje. Jurgis Kunčinas. Bronius Krivickas. Jonas Biliūnas.

Žymus psichiatrijos profesorius Viktoras Franklis teigia: „Prasmės ieškojimas yra pagrindinis žmogaus siekis ir pagrindinė gyvenimo motyvacija”. Literatūroje rašytojai gyvenimo prasmę atskleidžia taip pat skirtingai. Vieniems prasmę suteikia meilė, kitiems darbas ir pasiaukojimas savo tautai. Tad šiandien norėčiau parodyti, kad lietuvių rašytojai skirtingai atskleidžia požiūrį į gyvenimo prasmę.

Žmogaus gyvenimui prasmę suteikia meilė, kuri neleidžia palūžti. Tokį veikėją, kuriam meilė neleido pražūti, vaizduoja Jurgis Kunčinas romane „Tūla“. Poetas Antanas A. Jonynas pastebi, kad „ Kiekvienas epizodas JURGIO Kunčino romane „Tūla” yra ištrauka iš jo gyvenimo”. Sovietinio režimo prozininkas Kunčinas autobiografiniame romane „Tūla“ pasakoja apie meilės romaną, trukusį vos savaitę. Pagrindinis veikėjas poetas, valkata, paribio žmogus. Jis sutinka jauną dailininkę, abu jaučiasi vieniši. Tas vienišumas ir suartina juos. Kad veikėjas nepražūsta, lemia jo meilė Tūlai. Tūla artima pasakotojui, nes, kaip ir jis, nepritampa prie sistemos: dailininkė dirba nemėgstamą darbą žaislų fabrike, serga depresija. Aplinkinis pasaulis pernelyg žiaurus trãpiai Tūlai, todėl neatsitiktinai ji pražūsta – neaiškiomis aplinkybėmis sudega pirtyje. Tačiau būtent ši moteris nušviečia gyvenimą ypatinga šviesa.