Skirtingų svorio kategorijų boksininkų reakcijos laiko, rankų judesių greitumo ir tikslumo tyrimas

Jėga – pagrindinė sportininkų fizinė ypatybė. Ypač ji svarbi yra jėgos ir jėgos greitumo sporto šakose. Viena iš jų yra boksas, kur jėga pasireiškia kaip smūgio stiprumas. Vadinasi boksininkams viena iš svarbiausių fizinių ypatybių yra greitumo jėga.

Greitumo jėgos vystymuisi palankiausias yra postpubertatinis laikotarpis. Jo metu įvykę fiziologiniai bei struktūriniai organizmo pokyčiai yra pagrindas greitumo jėgos ugdymui. Įvairių mokslininkų tyrimai (Verhošanski, Platonov, Bosko, Komi, Costill ir kt.) parodė, jog greitumo jėga gali būti sėkmingai ugdoma ir 16 – 17 metais. Be to greitumo jėgos sporto šakose aukštus rezultatus pasiekia jau pilnai fiziškai subrendę asmenys.

Pagrindinė problema: metiniame treniruočių cikle kinta jėgos greitumo ypatybė, todėl iškyla problema krūvio dozavimui įvairiais treniruotės etapais.

Darbo aktualumas – jėgos greitumo rodiklių kitimas metiniame cikle pagal treniruočių krūvį.

Greitumo jėgos vertinimui parenkami pratimai, kurie atliekami su dideliu pasipriešinimu ir maksimaliu tempu (Hilo kreivė) . Tiriant sportininkus būtina įvertinti greitumo jėgos santykį specifiniuose pratimuose. Tai leistų nustatyti optimalų greitumo jėgos ugdymo pasipriešinimą bei tempą. Tai ir paaiškina šio darbo aktualumą.

Teorinė darbo reikšmė – susijusi su 17 – 19 metų boksininkų greitumo ir jėgos ypatybių pasirengimo struktūros nustatymu.

Praktinė darbo reikšmė apibūdinama greitumo jėgos rodiklių vertinimo metodais ir jų panaudojimu praktikoje.

Darbo hipotezė: manoma, kad 17 – 19 metų boksininkų sportininkų jėgos greitumo rodikliai priklauso nuo judesių atlikimo tempo ir pasipriešinimo.

Tyrimų tikslas – nustatyti 17 – 19 metų boksininkų jėgos greitumo pasirengimo struktūrą pagal ergometrines priklausomybes specifiniuose treniruočių pratimuose t.y. kaip ta ypatybė išsilaiko metiniame treniruočių cikle kiekvienam sportininkui (aukštesnio meistriškumo) priklausomai nuo treniruočių krūvio.

5. Jo, patekimas į T- sistemą iki potencialo valdomų Ca jonų kanalų, kurie atidaro sarkoplazminio retikulumo Ca jonų kanalus.

6. Jiems atsidarius Ca jonų perėjimas iš sarkoplazminio retikulumo į sarkoplazmą.

1. Izometrinis (išugdoma jėga, bet raumens ilgis nekinta) ; 2. Dinaminis (išugdoma jėga kintant ilgiui) . Dinaminis dar skirstomas į : koncentrinį (raumuo sutrumpėja) ir ekscentrinį (raumuo pailgėja) . Koncentrinis skirstomas į: izokinetinį (judesys atliekamas pastoviu greičiu) ir izotoninį (raumuo susitraukia nekintant jo jėgai) . Vieno judesio metu raumuo gali dirbti trimis būdais: ekscentriniu – izometriniu – koncentriniu (pvz. šuolio metu) (Fitts, 1991; Komi, 1992; Skurvydas, 1998; Wilmore, Costill, 1994; 20; 28).

Jėga priklauso: nuo galvos ir nugaros smegenų – centrinių nervinių veiksnių bei nuo periferinių mechanizmų – raumenų, kaulų, sausgyslių ir kt. Mokslininkų (Fitts, 1991; Skurvydas ir kt., 1990; Skurvydas, 1998; 19; 23;] teigimu, jėgą reguliuoja trys lygiai: raumeninis, refleksinis, centrinis. Centrinius nervinius veiksnius sudaro: 1. Limbinė sistema. 2. Asociacinė žievė.3. Motorinė žievė. 4. Smegenėlės ir 5. bazalinės ganglijos.

Prie centrinių mechanizmų priskiriami: MV impulsacija, MV mobilizacija, MV sinchronizacija, vidinė raumens ir tarpraumenimė koordinacija.

Motoriniai vienetai (MV) – tai grupė homogeniškų vienu aksonu įnervuojamų raumeninių skaidulų (RS) (Fitts et al., 1991; Skurvydas, 1991; Skurvydas, 1998; 28). Motoneuronai – tai nervai įnervuojantys RS (Fitts et al., 1991; Skurvydas, 1991 ir kt.]. Didinant MV impulsacijos dažnumą didėja raumenų susitraukimo jėga, dėl to iš sarkoplazminio retikulumo išskiriama į miofibriles daugiau Ca** jonų, kurie “paleidžia”aktino ir miozino tiltelių sukibimo mechanizmą. Kuo didesnis kiekis Ca**jonų išsiskiria, tuo daugiau sukimba aktino ir miozino tiltelių ir tuo didesnė išvystoma jėga (Fitts et al., 1991; 19; 20; 23). Motoneuronų impulsacijos dažnumas priklauso nuo elektros impulso kiekio ir jo sklidimo greičio (Fitts et al., 1991; 19 ir kt.).

Kuo daugiau mobilizuojama motorinių vienetų (MV) , tuo didesnę jėgą išvysto raumuo. Jei raumuo susitraukia nedidele jėga, tai mobilizuojami lėtai susitraukiantys ir atsparūs nuovargiui MV (Fitts et al., 1991; Skurvydas, 1991; 19; 20; 23). Didinant tą jėgą į darbą įtraukiami greitai susitraukiantys atsparūs ir neatsparūs nuovargiui MV. MV mobilizacijos seka priklauso nuo jų dydžio ir nuo to, kiek jaudinančių ir slopinančių nervinių ląstelių turi su jomis sinapses. Nustatyta, kad lėtieji motoriniai vienetai turi jų daugiau nei kiti (Fitts et al., 1991; 19 ir kt.].

Tai didelio kiekio MV mobilizavimas vienu metu [1; 8; 17; 20; 23;]. Kuo stipriau ir greičiau raumuo susitraukia, tuo daugiau mobilizuojama MV ir tuo didesniu dažnumu jie impulsuoja didindami sinchronizaciją, kuri garantuoja didelę raumenų susitraukimo sprogstamąją jėgą [1; ir kt.].