Socialinės paramos sistemos Lietuvoje ir kitose šalyse palyginamoji analizė

Socialinės paramos sistemos Lietuvoje ir kitose šalyse palyginamoji analizė. Kaunas 2018 įvadas. Tyrimo objektas. Lietuvos socialinės paramos pagrindiniai bruožai. Valstybės remiamų pajamų. Kompensacijosšildymui , geriamajam ir karštam vandeniui. Pagrindinės sąvokos Socialinė apsauga. Nepasiturintys gyventojai. Namų ūkis. Socialinės apsaugos samprata. Liga ar trauma. Skurdo rizikos rodikliai. Danijos ir Lietuvos socialinės paramos palyginimas Nedarbo draudimo išmoka Lietuvoje. Norint gauti nedarbo draudimo išmoką , reikia. Kokios mano teisės ir kaip jomis pasinaudoti. Nedarbo draudimo išmoka Danijoje.

Tyrimo tikslas – Išanalizuoti piniginę socialinę paramą, kaip sudetinę socialinės apsaugos sistemos dalį.

Socialinę apsaugą Lietuvoje vykdo valtybinės institucijos. Už Lietuvos socialinės apsaugos sistemos įgyvendinimą atsako Sodra, Socialines apsaugos ir darbo ministerija, apskirčių ir savivaldybių administracijos. Socialinis draudimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto , o socialinė parama finansuojama nacionalinio biudžeto lėšomis. Kiekviena institucija atliekanti socialinės apsaugos sistemos įgyvendinimą privalo atlikti jai skirtas funkcijas:

Didžiausią dalį socialinės apsaugos sistemos sudaro – socialinis draudimas. Socialinio draudimo kryptys ypatingas tuo, kad apima beveik visus žmonius gyvenančius Lietuvoje . Kiekvienas žmogus turi teisę gauti socialinio draudimo išmokos, jeigu jis laiku mokėjo socialinio draudimo įmokos, kurios yra nustatyros įstatyme. Šiuo metu Lietuvoje yra išskririamos šios socialinio draudimo rūšys:

Sudaryta darbo autorės remiantis Socialinis pranešimas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Socialis draudimas fondas Lietuvoje yra atskiras nuo tiesioginio valstybės valdymo. Socialinį draudimą finansuoja dirbantys žmonės, kurie dalį savo pajamų moka pagalbai ligoniams, senatvės pensijoms, asmenims likusiams be darbo bei invalidams. Pajamos iš imokų, kurias moka dirbantieji žmonės sudaro didelę socialinio draudimo fondo dalį, todėl socialinio draudimo fondas priklauso nuo dirbančiųjų žmonių skaičiaus ir jų atlyginimo.

Kita svarbi socialinės apsaugos dalis – socialinė parama. Šiuo metu labai dažnai žmonės susiduria su finansiniai sunkumais, kurių savarankiškai išspręsti negali . Būtent dėl to sukurta socialinė parama. Socialinės paramos pagrindinis tikslas sudaryti palankus gyvenimo sąlygas tiems asmenims, kurių pajamos dėl tam tikrų priežasčių yra nepakankamos ir asmuo negali savimi pasirūpinti.

Socialinė parama gali būti piniginė arba natūra. Taigi socialinė parama yra teikiama šiais būdais: pašalpoms, socialine globa, socialinėmis paslaugomis, šalpa daiktais bei piniginėmis išmokoms. Išmokos yra tokio dydžio, kad užtektų minimaliems poreikiams patenkiti. Socialinį paramą finansuoja darbuotojai ir darbdaviai. Socialinės paramos dydis yra subjektyvus klausimas. Dėl to kiekviena valstybė savarakiškai nustato socialines paramos dydį, atsižvelgdant i tam tikrus dalykus. V.Tiažkijus (2010) nuomonę nustatant socialinės paramos dydį reikia atsižvelgti į tokius dalykus kaip maistas, drabužiai, kuras, elektra, įvairios namų ūkių išlaidos bei nuoma.(1,19)

Europos Komisijos 1992 m. rekomendacijoje (Council Recommendation..., 1992) teigiama, kad minimalus pragyvenimo dydis, turi būti tokio dydžio, kad minimaliam asmens pragyvenimo standartui užtikrinti. Dydis turi būti nustatytas atsižvelgant į vyraujančius valstybėje standartus, kainas ir t.t .

Lietuva gaunanti Europos sąjungos paramą nuo 2014 m. iki 2020 m net 535,83 mln eurų skiris socialinės įtraukčiai ir kovai su skurdu.