Socialinės apsaugos sistemos: palyginamoji analizė Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse

Įvadas. Socialinės apsaugos samprata ir jos raida Lietuvoje ir skandinavijos šalyse. Socialinės apsaugos samprata. Socialinės apsaugos raida Lietuvoje. Socialinės apsaugos raida Skandinavijos šalys. Lietuvos ir skandinavijos šalių socialinės apsaugos modeliai. Skandinavijos šalių socialdemokratinis socialinės gerovės valstybės modelis. Lietuvos korporatyvinis konservatyvusis socialinės gerovės valstybės modelis. Dabartinė Lietuvos ir skandinavijos šalių socialinės apsaugos sistema. Lietuvos socialinės apsaugos sistema. Švedijos socialinės apsaugos sistema. Danijos socialinės apsaugos sistema. Norvegijos socialinės apsaugos sistema. Išvados. Literatūra.

Pagal A. Guogį (2008,p.26), gegužės 1d. Lietuvais įstojus į Europos Sąjungą, šalyje jaučiamas didesnis mokslininkų ir praktikų susidomėjimas socialine politika ir socialine apsauga. Vykstant tokiems nesustabdantiems reiškiniams kaip privatizacija, globalizacija, intensivėjanti imigracija, tradicinės šeimos pokyčiai, demografinis senėjimas, pokyčiai darbo rinkoje ir pan. skatina ne tik socialinės apsaugos sistemų reformas, bet ir visos Europos Sąjungos šalių bedradarbiavimą socialinės apsaugos klausimais: “iškilo koordinavimo ir bendradrbiavimo pagrįstos veiksmingos lyginamosios analizės būtinybė, kuri būtų paremta nuomuonių ir rekomendacijų keitimuisi, grindžiamomis geriausia praktika”(Dromantienė, Česnuitytė, 2011,p.62).

Darbo tikslas: išanalizuoti socialinės apsaugos sistemas Lietuvoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje. Padaryti šių šalių palyginamąją analizę.

Išanalizuoti socialinės apsaugos sampratą ir jos raidą Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse.

Grafiškai parodyti Lietuvos ir Skandinavijos šalių socialinės apsaugos palyginamąją analizę.

1. SOCIALINĖS APSAUGOS SAMPRATA IR JOS RAIDA LIETUVOJE IR SKANDINAVIJOS ŠALYSE

Labai svarbu pabrėžti, kad Skandinavijos šalys ir Lietuva išgyyveno visiškai skirtingus istorinius valstybių raidos etapus. Skandinavijos šalių kapitalizmas ir socialinės rinkos santykiai XX amžiuje vystėsi tolygiai, todėl ir žmonių gerovė gerėjo nuosekliai, tuo tarpu Lietuva turėjo išgyventi sovietinio socializmo neigiamus padarinius: planinę ekonomiką, sovietinį socialinio aprūminimo modelį, nekokybiškas ir ribotas teikiamas socialines paslaugas.

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistema buvo sukurta per palyginti trumpą laiką pertvarkant paveldėtą sovietinę socialinę apsaugą. Pagrindiniai socialinę apsaugą reglamentuojantys įstatymai Lietuvoje priimti 1990-1991 metais. Tai iš esmės reformavo šalies socialinės apsaugos administravimą ir finansavimą. Šių ir vėliau priimtų įstatymų (ypač reikšmingas Lietuvai tapo 1995 metais Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas) pagrindu buvo formuojama dabartinė Lietuvos socialinės apsaugos srtuktūra, kurią sudaro socialinis draudimas ir socialinė parama: „Socialinis draudimas apima pensijų, ligos ir motinystės (tėvystės), sveikatos, nedarbo draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų“, „Socialinė parama apima piniginę socialinę paramą – pašalpos (socialines) pensijas, šeimos pašalpas, laidojimo, šildymo ir kitų išlaidų (transporto, ryšių paslaugų) kompensacijas – ir socialines paslaugas – socialinės globos įstaigas, senelių, neįgaliųjų, našlaičių globos, nakvynės namus, dienos centrus, t. p. pagalbą ir slaugą namuose. Pagrindines teises į socialinę apsaugą apibrėžia LR Konstitucija (1992)“,(VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA).

Taip pat svarbu paminėti, jog Skandinavijos šalys taip pat išgyveno istorines krizes ir dėl to, socialinė apsauga šiose šalyse taip pat nesivystė tolygiai. Svarbiausių socialinio draudimo įstatymų visose Skandinavijos šalyse buvo priimti maždaug tuo pačiu metu, t.y. 1891-1895 metais. Švedijoje ir Norvegijoje po vieną įstatymą: 1892 m. savanoriškas sveikatos draudimas Švedijoje bei 1894 m. nelaimingų atsitikimų darbe draudimas Norvegijoje. Tuo tarpu Danijoje buvo priimti net trys teisės aktai: 1891 m. priimtas pensijų įstatymas, 1892 m. įsigaliojo įstatymas dėl savanoriškų subsidijų ligonių kasoms, o 1898 m. priimtas darbdavių atsakomybės aktas dėl nelaimingų atsitikimų darbe.