Socialinio darbuotojo bendradarbiavimas su socialinės rizikos šeimomis teikiant pagalbą

Įvadas. Socialinės rizikos šeimos apibūdinimas mokslinėje literatūroje bei norminiuose dokumentuose. Socialinės rizikos šeima. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai. Socialinio darbuotojo darbo specifika dirbant su socialinės rizikos šeimomis. Socialinio darbuotojo įgūdžiai reikalingi darbui su rizikos šeimomis. Socialinio darbuotojo bendradarbiavimas su socialinės rizikos šeimomis teikiant pagalbą analizė. Literatūros sąrašas.

Todėl šiame baigiamajame darbe bus nagrinėjamas socialinio darbuotojo santykis su socialinės rizikos šeima, jų bendradarbiavimas teikiant ir gaunant socialinę pagalbą. Taip pat bus paliestos psichosocialinės problemos, kurios trikdo socialinės rizikos šeimų narius bei socialinio darbuotojo savybių ugdymas.

Tyrimo problema. Socialinės rizikos šeimos yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis. Jų problemoms mažinti ir jas spręsti yra siunčiami socialiniai darbuotojai, kurių tikslas užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą su socialinės rizikos šeimomis, įvairiomis institucijomis, siekiant suteikti joms būtiną socialinę pagalbą. Pasak Ukanienės (2003) bendraujant su rizikos šeimomis, šalia teikiamos pagalbos ir bendradarbiavimo su jomis, socialinis darbuotojas įgyja daug naudingos patirties, išminties, bei galimybių išreikšti save. Šalia socialinio darbuotojo ir rizikos šeimų bendradarbiavimo Lekavičienė (2010) pabrėžia jog: visa kompleksinė pagalba klientui turi būti suteikta pradedant dėmesiu, nuoširdumu ir išklausymu, - svarbiausiais bendravimo elementais .

Kokios socialinio darbuotojo savybės užtikrina tinkamą bendradarbiavimą su socialinės rizikos šeimomis teikiant pagalbą?

Tyrimo tikslas. Atskleisti socialinio darbuotojo bendradarbiavimą su socialinės rizikos šeimomis, teikiamą pagalbą.

Išnagrinėti socialinio darbuotojo bendradarbiavimą ir bendradarbiavimo modelius su socialinės rizikos šeimomis.

Tyrimo praktinis pritaikomumas. Tyrimo rezultatai leistų atskleisti socialinio darbuotojo bendravimo ir bendradarbiavimo (teikiant socialinę pagalbą), reikšmę socialinės rizikos šeimoms. Taip pat išryškėtų tarp institucinis bendradarbiavimas, jo trūkumai, kuriuos atskleidus atsirastų galimybė tobulinti teisės aktus socialinės rizikos šeimų naudai. Įrodžius socialinio darbuotojo pagalbos būtinybę ir svarbą bei išsiaiškinus rizikos šeimų poreikius, bus galima užtikrinti reikiamos pagalbos suteikimą ir maksimalų gerovės, šiems asmenims, įgyvendinimą. Todėl surinktą ir išanalizuotą šio darbo informaciją bus galima pritaikyti socialiniams darbuotojams ir institucijoms, kurios dirba su socialinės rizikos šeimomis ir teikia socialinę pagalbą.

Analizuojant Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą galima išskirti pagrindinius rodiklius kurie įtakoja tapimą socialinės rizikos šeima:

Šiam kriterijui priskiriamas žemas šeimos materialinis lygis, prastos būsto sąlygos, tėvų nedarbas.

Tai reiškia vieno arba abiejų tėvų nebuvimą, pakartotinę santuoką arba svetimo vaiko buvimą šeimoje

Vaikams pagrindinis socializacijos veiksnys yra šeima (A. Giddens, 2005). Ji privalo užtikrinti tinkamą vaiko asmenybės formavimą ir paruošimą tolimesniam gyvenimui. Tai pažymi ir Lietuvos Respublikos teisės normos, kurios skelbia vaikų ir tėvų pareigas (priedas nr 1). Pasak A. Giddens (2005) labai didelį vaidmenį atlieka ir mokymosi įstaigos, jos yra antrinis socializacijos veiksnys. Jų svarbiausia užduotis padėti vaikui ar paaugliui įgyti vertybinius – orientacinius pagrindus, mokyti suvokti ir prisitaikyti kintančioje realybėje, socialinėje aplinkoje. Socialinės rizikos šeimose augdami vaikai ir stebėdami netinkamą tėvų elgesį, perėję į paauglystės laikotarpį savo laisvo laiko nebeįsivaizduoja be didelės draugų kompanijos, alkoholio ir cigarečių. Negana to susierzinę puola savo problemas spręsti smurtaudami prieš kitus. Todėl tikėtina, kad tokį neramų gyvenimą pradėjęs gyventi paauglys suaugęs į savo šeimą atneš lygiai tokius pat auklėjimo būdus savo vaikams ir nepaisys šeimai priskiriamų funkcijų įgyvendinimo. Jei tėvai nebesugeba tinkamai auklėti savo atžalų, tinkamo elgesio, vertybių ir bendravimo įgūdžių ugdymui ir tobulinimui yra siunčiami socialiniai darbuotojai, kurie tarp institucinio bendradarbiavimo dėka padeda jaunuoliams grįžti į tinkamą socialinį gyvenimą.