Socialinių paslaugų šeimai kokybės užtikrinimas, smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims ir jų vaikams

Įvadas. Smurto artimoje aplinkoje teorinės įžvalgos. Smurto artimoje aplinkoje apibrėžtis ir atsiradimo priežastys. Smurto artimoje aplinkoje rūšys. Pagalbos užtikrinimas smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims ir jų vaikams. Smurto artimoje aplinkoje prevencija. Veiksmų planas organizuojant apsaugą smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims. Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas smurtą patyrusioms moterims. Pagalba vaikui gyvenančiam aplinkoje kurioje smurtaujama. Pagalbos užtikrinimas smurtautojui ne SPC. Paslaugų kokybės užtikrinimas smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims. Socialinių paslaugų kokybės vadybos modeliai. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra. Priedai.

Smurto artimoje aplinkoje prieš moteris problemą savo straipsniuose nagrinėjo (Michailovič, 2012, 2014). Smurto paplitimą ir priežastis, grindžiamais tyrimais, apžvelgė (Stonienė, Aguonytė, Narkauskaitė, 2012). Baudžiamosios teisės aspektu šią problemą tyrė (Jakštienė, 2019). Smurto prieš moteris kaip diskriminacijos formą ir lyčių stereotipų pasekmes nagrinėjo (Michailovič, 2017). Tuo pačiu mokslininkai (Stonienė, Aguonytė, Narkauskaitė, 2013) tyrė ir vertino smurtą patyrusių moterų gyvenimo kokybę bei pagalbos prieinamumą.

Darbo tikslas: įvertinti socialinių paslaugų šeimai kokybę, smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti pagrindines sąvokas smurto artimoje aplinkoje tematika.

Išanalizuoti kokios prevencinės priemonės taikomos vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją.

Išsiaiškinti kokia pagalba teikiama moterims nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje ir ar užtikrinamos socialinės paslaugos šeimai.

Gilligan (2002) įvardija priežastis dėl kurių atsiranda smurtas:

Nedarbas – svarbi priežastis atsirasti smurtui, tad jeigu mums svarbus smurto lygis visuomenėje, turime daryti viską, kad palaikytume kuo žemesnį nedarbo lygį, o geriausia – kad užtikrintume kiekvienam darbingam asmeniui užimtumą.

Susisluoksniavimas į kastas – būti žemesnės kastos nariu, reiškia būti nevisaverčiam socialiniu ir profesiniu atžvilgiu.

Diskriminacija dėl amžiaus – turtai, garbė priskiriami vyresnio amžiaus vyrams, apeinant jaunuosius.

Gėdos kultūros prieš kaltės kultūras – labiausiai smurtiniu elgesiu pasižymi kultūros, kurių vertybių sistemos, bendravimo įpročiai paverčia jų narius ypač jautrius gėdos ir pažeminimo jausmams, nepadeda ugdyti priešingų jausmų, kurie slopintų smurto instinktą. Keršydamas asmuo, sumažina gėdos jausmą, tampa galingas, aktyvus, pasitikintis savimi.

Informacinis portalas „Lygus“ nurodo, kad tarptautiniuose teisės aktuose skiriamos tokios smurto šeimoje rūšys:

Fizinį smurtą vertinant praktiškai skiriamos tokios jo apraiškų formos, kurios realiame gyvenime pasitaiko dažniausiai – smūgiai, įžnybimai, spyriai, kirčiai, daiktų svaidymas, daužymas į sieną; fiziškas trukdymas išeiti iš namų; uždarymas patalpoje; atsisakymas padėti ligotam, susižeidusiam arba bejėgiam; trukdymas kreiptis medicinos pagalbos, trukdymas miegoti; asmens turto gadinimas.

Situacija yra itin problemiška, kai moteris neturi savo gyvenamojo ploto, nuolatinių pajamų, aukoja savo interesus ir taip paklūsta smurtautojui. Lietuvoje labai trūksta valstybės remiamų socialinių programų, kurios padėtų išnaudojamoms moterims tapti ekonomiškai nepriklausomomis, turėti pajamų, suteikiančių galimybę išspręsti prieglobsčio ir kitas problemas.

Pasak Aguonytės, Beržanskytės, Stonienės ir kt. (2013) smurto prieš moteris prevencija nepaprastai svarbi, todėl pirminė smurto prieš moteris prevencija, kurios metu siekiama išvengti tokių smurto incidentų, gali prisidėti išsaugant gyvybes bei lėšas, tad siekiant sumažinti ilgalaikes smurto prieš moteris pasekmes būtina tinkamai organizuoti pagalbą smurtą patyrusioms aukoms.

Gilligan (2002) teigimu, pirmieji žingsniai smurto prevencijos link – liautis gėdinti žmones (pvz., negerbiant jų) ir atiminėti iš jų įrankius, būtinus savigarbai įgyti ir palaikyti net kai jie yra negerbiami kitų. Svarbiausias šio žingsnio ryšys su smurto prevencija yra tas, kad smurtas neatsiranda spontaniškai, jis iškyla kaip mūsų pačių elgesio padarinys. Todėl smurto prevencija reikalauja ne tiek kokių nors ypatingų aktyvių mūsų veiksmų, bet reikalauja nutraukti mūsų ankstesnį ir dabartinį elgesį, sukėlusį smurtą, todėl vieną kart nustojus provokuoti smurtą jis išnyks savaime.