Specialybės terminų tarptautinių žodžių kilmė referatas

Įvadas. Termino samprata ir jo daryba. Terminų ypatybės. Leksika. Skoliniai. Tarptautiniai žodžiai. Tarptautinių žodžių vartojimas. Išvados. Literatūra. Priedai.

Temos aktualumas. Mokslo kalba – kalbos atmaina, vartojama mokslinio stiliaus darbuose, mokslinėse monografijose ar studijose, konferencijose, moksliniuose pranešimuose, mokslinėse diskusijose. Profesinė kalba – formuojasi specialybės kalbas, įgytas studijų laikotarpiu, pagrindu. Specialybės kalba – tai yra bendrinės kalbos sluoksnis, išskirstytas ir suskaidytas pagal veiklos sritis, susijusias su tam tikrais mokslais. Kiekviena specialybė turi įvairių vartojamų tarptautinių žodžių. Mes nepastebime, kaip dažnai juos vartojame ir kaip dažnai lietuviški žodžiai yra pakeičiami internacionalizmais. Tarptautiniai žodžiai yra svetimi, kurie vartojami daugelyje pasaulio kalbų.Darbo tikslas: supažindinti su kultūros srities dažnai vartojamais tarptautiniais žodžiais jų kilme.Darbo objektas: specialybės terminų tarptautiniai žodžiai.Problema: kaip dažnai yra lietuviški žodžiai pakeičiami tarptautiniais, skurdinama gimtoji kalba.Uždaviniai: išanalizuoti kas yra tarptautiniai žodžiai, kokie vartojami kultūros srityje ir iš kokios kalbos jie atsirado.Tiriamoji medžiaga: tarptautinių žodžių kilmė.Metodai: tarptautinių žodžių analizė.Hipotezė: manau, kad specialybės terminų tarptautinius žodžius nedažnas žmogus mokėtų ištaisyti į savąją kalbą.

Nusakydami termino esmę kalbininkai laikosi įvairių nuomonių, nes jie atstovauja įvairioms 74–80 lingvistikos mokykloms. Nesiginčijama dėl vieno dalyko: terminas yra kalbos sistemos vienetas, atliekantis tam tikrą paskirtį konkrečioje žmonių veiklos srityje. Specialybėje yra vartojama labai daug įvairiausių terminų. Terminologas Kazimieras Gaivenis teigia, kad apibrėžiant terminą dažniausiai pasirenkami keli esminiai skiriamieji šios sąvokos požymiai: sąvokos pobūdis, tiksliai apibrėžta reikšmė, sąvokos specialumas, vienareikšmiškumas, sinonimų neturėjimas ir kt. Terminus nuo paprastų žodžių skiria ne vienas požymis, bet kelių išvardintų požymių visuma. Kalbinė termino paskirtis yra pavadinti daiktus, sąvokas ir reiškinius. Svarbus šis termino apibrėžimas: terminas – tai žodis arba žodžių grupė, kurie vartojami konkrečioje gyvenimo srityje, teikianti daiktui, technikos, mokslo sąvokai pavadinimą ir turinti definiciją — apibrėžimą.Didelė dalis terminų yra padaryta iš kitų žodžių. Dariniai sudaro didžiąją vienažodžių terminų dalį. Tiek bendrinėje kalboje, tiek terminijoje iš darinių vėl daromi nauji žodžiai, todėl atsiranda žodžių darybos grandinės, pvz.: vilkas – vilkūgis, vilkauogė, vilkdalgis, vilkligė ir kt. Tiek bendrinėje, tiek mokslo kalboje veiksmažodžiai daromi ne tik iš veiksmažodžių, bet ir iš vardažodžių. Terminologijoje dažnai prireikia iš daiktavardinių veiksmažodžių vėl daryti daiktavardžius. Tokia daryba yra nepatogi ir neperspektyvi. Tolimesniems vediniams taip pat nepatogūs hibridai su tarptautiniais dėmenimis. Apskritai naujiems terminams sudaryti, skoliniams pakeisti rekomenduojama rinktis trumpus lietuviškus žodžius.