Specifiniai vaikų pažinimo sutrikimai, sukeliantys mokymosi negales

Darbo objektas – specifiniai vaikų pažinimo sutrikimai, sukeliantys mokymosi negales.

Darbo tikslas – išanalizuoti specifinius pažinimo sutrikimus, kurie sukelia vaikų mokymosi negales.

Pažinimo procesų sutrikimai sąlygoja mokymosi negales: disleksiją (skaitymo sutrikimus), disgrafiją (rašymo sunkumus), diskalkuliją (skaičiavimo sutrikimus) (Giedrienė ir Monkevičienė,1995). Vaikams, turintiems specifinių mokymosi negalių, būdinga, kad realūs jų mokymosi laimėjimai kur kas žemesni nei jų intelektiniai gebėjimai. Giedrienė ir Monkevičienė teigia, jog atsilikimą mokantis lemia specifiniai pažinimo procesų sutrikimai, trukdantys pilnavertiškai naudotis gana aukštais ar bent jau pakankamais bendrais intelektiniais gebėjimais. Pažinimo procesų sutrikimų priežastys – minimalios smegenų disfunkcijos. Monkevičienė ir Giedrienė išskiria penkias vaikų, turinčių pažinimo procesų sutrikimų, lemiančių mokymosi negales, grupes. Tai moksleiviai, turintys audialinių ir kalbinių procesų sutrikimų; vizualinių procesų sutrikimų; percepcinių – motorinių ryšių sutrikimų; specifinių atminties sutrikimų; veiklos organizavimo sunkumų.

Bagdonas, A. (1995). Mokymosi sunkumai: diferencijavimas, klasifikavimas. Mokykla, 9, P.11 –14.

Liaudanskienė, V. ir Vilūnienė A. (1998). Kompleksinių sutrikimų turinčių vaikų ugdymas. J. Ambrukaitis (Sud.), Specialiųjų poreikių vaikai, - Šiauliai: Šiaulių universitetas. P. 141 - 145