Spektaklio „Klaros santykiai“ analizė

Spektaklio „Klaros santykiai“ analizė. Charakteriai spektaklyje. Esminės spektaklio simbolines ar metaforines mizanscenas. spektaklio scenografija. spektaklio muzika Analizė Judesys spektaklyje. Išvados. Literatūros sąrašas.

Spektaklis „Klaros santykiai“ sudomino savo šiuolaikiškumu, pasakojimu apie dabartinio gyvenimo realijas ir problemas. Suintrigavo tai, kad pjesę rašė moteris ir apskritai visa spektaklio idėja – perduoti žinią per moters (Klaros) vidinį pasaulį. Taip pat atsižvelgiau ir į režisierių – apie Rolandą Atkočiūną buvau girdėjus labai gerų atsiliepimų, bet pamatyti jo režisūrinių šedevrų iki tol neturėjau galimybės. Šia recenzija noriu trumpai supažindinti skaitytoją su šiuo spektakliu, jo režisūriniu sumanymu bei personažų charakteriais, kuriamais spektaklyje. Darbe rėmiausi keletu straipsnių, publikuotų internete, apie spektaklį ir ką apie jį gali pasakyti patys aktoriai, atlikę pagrindinius vaidmenis.

Šio spektaklio siekiamybė – parodyti mūsų visuomenės ydas, kalbant apie žmonių tarpusavio santykius. Spektaklyje matome įvairias santykių formas, būdingas šiems laikams. Personažai bando išsilaisvinti iš pasaulio diktuojamų taisyklių ir nuostatų, kaip jie turi atrodyti kitų akyse, ką mylėti, ko nekęsti. Spektaklyje galime stebėti santykių virsmus, kai žmonės prisipažįsta kitiems, o svarbiausia sau, ko nori ir drąsiai to siekia. Kova su savimi yra pati sunkiausia. Vidinis konfliktas ir buvo pats sunkiausias pagrindinei herojei Klarai – spektaklio pabaigoje ji miršta.