Spektaklio recenzija „Balta Drobulė“

Recenzijos tikslas. Spektaklio analizė. Režisierius ir trupė. Antano Škėmos romanas „ Balta drobulė “. Spektaklio režisūrinis sumanymas. Dramos teksto interpretacija spektaklyje. Spektaklio charakteriai. Esmines spektaklio simbolinės ar metaforinės mizanscenos. Spektaklio scenografija. Spektaklio muzika. Spektaklio plastinis sprendimas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.

Rašytojo modernisto Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“ tikriausiai daugeliui moksleivių, kaip ir man, vidurinėje mokykloje paliko gerą įspūdį. Kūrinio mozaikinė kompozicija, pagrindinio veikėjo Antano Garšvos vertybių sistema, asmeninės laimės ir kūrėjo prigimties bei santykio su pasauliu problemos išskiria romaną iš kitų privalomos literatūros kūrinių. Atsiradus progai apsilankyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir išvysti režisieriaus Jono Jurašo spektaklį „Balta drobulė“, nė kiek nedvejodamas tai ir padariau. Šiame darbe, vadovaudamasis lietuvių kalbos ir literatūros pamokose įgytomis žiniomis bei prisiminimais iš spektaklio, plačiau aptarsiu pagrindinius romano, spektaklio režisūrinius, scenografinius ir kitus „Baltos drobulės“ aspektus.

Recenzijos tikslas:

Išanalizuoti Nacionaliniame Kauno dramos teatre stebėtą režisieriaus Jono Jurašo spektaklį „Balta drobulė“. Charakterizuoti režisierių ir trupę, dramą, aptarti režisūrinį sumanymą ir jo įgyvendinimą spektaklyje, suformuluoti išvadas.

Režisierius Jonas Jurašas – gimė 1936 m. birželio 19 d. Panevėžyje. Studijavo Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute. Sukūrė spektaklių Lietuvos rusų dramos, Šiaulių dramos, Lietuvos dramos teatruose. 1967 – 1972 m. užėmė Kauno dramos teatro vyriausio režisieriaus pareigas, tačiau vėliau buvo nušalintas dėl politinių motyvų. Didžioji dalis Lietuvoje pastatytų spektaklių buvo cenzūruojami arba uždrausti. 1974 m. emigravo – gyveno Vakarų Europoje (Austrijoje, Vokietijoje), vėliau JAV. Kūrė ne tik Lietuvoje, pastatė spektaklių JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos teatruose. J. Jurašui kūryboje ir veikloje svarbu tapatumas, savimonė, savigarba, svajonių siekis.

Kompozitorius Linas Rimša – 1987 – 1993 m. studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos akademijoje, vėliau Danijos karališkojoje muzikos akademijoje. Lietuvos muzikos akademijoje įgijo magistro laipsnį. Radijo stotyse vedė džiazo ir šiuolaikinės muzikos laidas. Dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nuo 2002 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Scenografas Gintaras Makarevičius – Lietuvos dailininkas, scenografas, kino režisierius. Kuria skulptūrinius objektus, vaizdo ir erdvines instaliacijas, scenografiją spektakliams.