Sportuojančių vyresnio amžiaus žmonių mityba

Vyresniojo amžiaus sportininkų mityba turėtų vadovautis medicinos ( TMO ) maisto ir mitybos taryba ( Campbell ir Geik 2004; Rosenbloom 2006 ) instituto išdėstytos rekomendacijos. Šios gairės paprastai nurodomos kaip dieniniai suvartojami orientaciniai kiekiai:

Vyresniojo amžiaus fitneso sportininkai išlaiko gebėjimus saugiai suvartyti angliavandenių, kepenų ir raumenų glikogeno kaip kuro šaltinis fizinio krūvio metu ir atgauti raumenų glikogeno lygiai po pratybų ( 2004 Campbell & Geik ). Todėl vyresniajam sportininkui reikia 5- 7 g. vienam kilogramui per dieną DRI ( g / kg / per parą ) bendrosios fitneso mokymo (pavyzdžiui, atlikti vidutinio intensyvumo pratybų mažiau nei 1 valandą per dieną ar kelias valandas, mažo intensyvumo pratybų ). Aukštojo mokymo apkrova (apimtis ir intensyvumas), 7- 10 g / kg / dieną sportininkui turėtų pakakti ( Rosenbloom 2006 ).

Angliavandeniai sportininkų mityboje užima gana svarbią vietą, kadangi jiems skylant organizme atsipalaiduoja apie 50% visos energijos ir jie yra pagrindinis substratas adenozintrifosfato sintezei, atliekant intensyvų ir ilgą fizinį krūvį. Nuo jų kiekio raumenyse ir kepenyse priklauso fizinis darbingumas ir nuovargio atsiradimas. Angliavandenių naudojimas mažina baltymų skilimas sportininko organizme, fizinio krūvio metu. Tuo tarpu angliavandenių trūkumas turi neigiamą įtaką kalcio įsisavinimui sarkoplazminiame retikule, o tai turi tiesioginį ryšį su nuovargio atsiradimu (Benardot, 2000). Fizinė veikla aktyvina glikogeno sintezę raumenyse, ją stimuliuoja fizinio krūvio metu atsiradę raumenų pažeidimai, tačiau visišką glikogeno raumenyse atsistatymą, nuovargio atitolinimą ir gebėjimą atlikti fizinį darbą kokybiškai lemia adekvatus angliavandenių naudojimas (Skarbalius, 2007). Po sekinančios treniruotės normaliai maitinantis angliavandeniai organizme atsistato po 20 val., o neracionalios mitybos atveju – po 30val. ir daugiau.

Riebalai, gaunami su maistu, kaip ir angliavandeniai, yra svarbus energinis substratas ilgai dirbant, kai darbo intensyvumas siekia 50 proc. VO 2max. Be to, jie aprūpina organizmą nesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurių pats organizmas nesintetina. Priešingai negu angliavandenių, riebalų atsargos fizinio krūvio metu organizme praktiškai neišsenka. Riebalai organizme saugomi trigleciridų (98 proc.) bei fosfolipidų ir cholesterolio pavidalu (2 proc.). (Milašius, 2008). Riebaluose saugomos energijos atsargos sudaro apie 70 000 kcal, todėl šis energijos šaltinis yra praktiškai neišsenkamas. Suaugusiam žmogui per parą su maistu reikia suvartoti nuo 80 iki 100 g riebalų tarp kurių apie 25-30 g turėtų būti augalinės kilmės (Pečiukonienė, 1986). Riebalų biologinė vertė priklauso nuo nepakeičiamųjų nesočiųjų, o ypač nuo polinesočiųjų, riebalų rūgščių kiekio juose (Kaminskas, 1997).

Kadangi riebalai yra labai kaloringi ( 9 kalorijos viename grame ), gali būti puikus energijos šaltinis. Tačiau vyresnio amžiaus sportininkams riebalų suvartojimas netūrėtų būti pernelyg daug . Be to, vyresniojo amžiaus sportininkai tūrėtų būti tikri, nepakeičiamoms riebalų rūgštims, jų paros energijos pasiskirstymo iš riebalų. TMO rekomenduoja 14 gramų per dieną ( g / dieną ), omega- 3 riebalų rūgščių 1,6 g / dieną vyresniojo amžiaus vyrų ir 1, 1 g / dieną, vyresniojo amžiaus moterys (Rosenbloom ).

Nustatyta rekomenduojamos paros norma ( RPN ), baltymų 0,8 g / kg / dieną visiems suaugusiems nepriklausomai nuo amžiaus , nors moksliniai tyrimai sumaišyti ar vyresniojo amžiaus žmonėms reikia daugiau ar mažiau ( 2004 Campbell & Geik ).