Statybinių medžiagų laboratorinių darbų aprašai

Laboratorinis darbas Nr. Medžiagų piltinio tankio nustatymas Metodo esmė. Naudojama įranga. Medžiagos. Bandymo eiga. Rodiklis Žymuo Mato vienetai. Portlandcementas Smėlis. Informacijos šaltiniai. Taisyklingos formos medžiagų tankio nustatymas Metodo esmė. Parametras Žymuo Mato vienetai. Silikatinė plyta Molinė plyta Mediena Betono. Laboratorinis darbas Nr. Uolienų atpažinimas ir jų savybių aprašymas Metodo esmė. Granitas – Pemza – Gipsas – Kreida – Marmuras – Klintys – Kvarcitas. Laboratorinis darbas Nr. Žvirgždo skaldos , smėlio granulometrinės sudėties nustatymas Metodo esmė. Išbiros. B. Laboratorinis darbas Nr. Keraminių mūro gaminių matmenų nuokrypių nustatymas Metodo esmė. Bandinio parametras Žymuo ir matavimo vienetai. Keraminių mūro gaminių stiprio nustatymas Metodo esmė. Laboratorinis darbas Nr. Betono mišinio slankumo nustatymas Metodo esmė. Išvada. Laboratorinis darbas Betono mišinio sudėties projektavimas. Betono stiprio gniuždant nustatymas Metodo esmė. Portlandcemenčio tešlos normalaus tirštumo nustatymas Metodo esmė. Portlandcemenčio rišimosi pradžios ir pabaigos nustatymas Metodo esmė. Parametras.

Metodo esmė. Nustatyti žvirgždo granulometrinę sudėtį pagal liekanas ant sietų, sijojant sausą užpildą per standartinių sietų rinkinį.

Naudojama įranga. Džiovykla, svarstyklės, sietai apskritomis arba kvadratinėmis akutėmis.

Bandymo eiga. Smėlio bandinys išdžiovinamas 110 ± 5 °C temperatūroje iki pastovios masės ir atsveriama 3000 g smėlio. Atsvertas bandinys sijojamas pro standartinių sietų kolonėlę. Gauti tyrimo rezultatai įrašomi į 1 lentelę ir braižomas granulometrinės sudėties grafikas.

Išbiros pro kiekvieną sietą Bi, (%) apskaičiuojamos pagal formulę:

Bi=100 – Ai, % čia: Ai – suminė liekana ant kiekvieno sieto, %.

Žinodami sumines liekanas ant kiekvieno sieto Ai (%), apskaičiuojame smėlio stambumo modulį Ms pagal formulę:

, čia: A2 , ....., A0,125 – suminės liekanos ant atitinkamų sietų kurių skylučių dydis (2 – 0,125) mm.

Metodo esmė. Nustatyti LD ir HD keraminių mūro gaminių nuokrypas, formos ir paviršiaus defektus. Mūro gaminių matmenys ir paviršiai įvardijami 1 paveiksle.

Bandymo eiga. Keraminių mūro gaminių leidžiamosios nuokrypos randamos atliekant matavimo procedūrą. Matuojant kiekvieną tiriamą gaminį randamos didžiausios (+Δl) ir mažiausias ( Δl) matuojamas gaminio matmuo. Tuomet apskaičiuojamas išmatuotų gaminių intervalas (Δl). Gautos vertės suapvalinamos iki milimetrų sveikųjų dalių. Bandymo rezultatai surašomi į 1 lentelę.

Mūro gaminių matmenų, matmenų nuokrypų, formos ir paviršiaus defektų nustatymo rezultatai:

Metodo esmė. Jau apskaičiuoto plastiško betono mišinio slankumo rodiklio nustatymas.

Naudojama įranga. Indas betonui maišyti, kūginė forma, strypas betonui tankinti.

Betono mišinio slankumui nepasiekus reikiamos reikšmės, mišinys permaišomas pridedant 10% portlandcemenčio bei vandens, iš naujo permaišomas ir vėl tikrinamas jo slankumas. Kartojama kol pasiekiamas reikiamas slankumas. Bandinio rezultatai surašomi į 4 lentelę.

Kai didžiausias užpildo stambumas Dmax= 0.16mm, betono mišinio S=(50 70mm), užpildas – žvirgždas Vo=185.0 ltr

Bandymo eiga. Betono stipris nustatomas bandant 150 mm. dydžio kubus arba 150x300 mm. skersmens cilindrus. Betono bandiniai, 28 paras kietėję gniuždomi presu, gauti rezultatai įrašomi į 1 lentelę, ir apskaičiuojamas kubelių stipris gniuždant.

Jei bandymuose naudojami betono bandiniai yra betono kubai, kurių matmenys 10x10x10 cm, betono stipris gniuždant perskaičiuojamas i standartinių bandinių (15x15x15 cm) stiprį, dauginant iš koeficiento,

čia fbk reikiamas betono stipris gniuždant, MPa; λ – koeficientas, Sn betono stiprio gniuždant standartinis nuokrypis.

Naudojama įranga. Viko prietaisas su strypeliu, sferinis indas su mentele, laboratorinis peilis, svarstyklės, graduota menzūra, kūginis žiedas, stiklo plokštelė.

Stiklo plokštelė su žiedu, pripildytu portlandcemenčio tešlos, padedamas po Viko prietaiso strypeliu. Strypelis nuleidžiamas taip, kad liestų tešlos paviršių. Praėjus 4 min nuo bandinio pradžios strypelis paleidžiamas smigti į tešlą. Po 30 s strypelis fiksuojamas. Nustatomas atstumas nuo stiklo plokštės iki strypelio. Šis atstumas turi būti lygus 6±1 mm. Jeigu atstumas mažesnis, bandymas kartojamas didinant vandens kiekį, jeigu didesnis mažinamas vandens kiekis (±2%). Bandymas baigiamas kai gauta normalaus tirštumo tešla. Gauti rezultatai surašomi į 3 lentelę.