Strateginiai aspektai

MITA misija ,, vizija ir tikslai. MITA ir inovacijos Lietuvoje. MITA administruojamos tarptautinės programos. MITA administruojamos nacionalinės programos Inovaciniai čekiai. Siekiama šių tikslų. Pramoninės nuosavybės teisių apsauga. Negali viršyti 50 000 Lt. Aukštųjų technologijų plėtros 2011 2013 programa. Pramoninės biotechnologijos plėtros 2011 2013 programa.

Strategijos termino reikšmė nėra aiškiai apibrėžta ir neturi nė vieno konkretaus apibūdinimo. Šis terminas yra naudojamas įvairiausiuose kontekstuose. Pati strategijos reikšmė yra geriausiai žinoma iš karinės terminologijos. Kitokia termino reikšmė sporte, versle, projektuose, tačiau esminių skirtumų, tarp įvairių strategijos reikšmių, nėra. Žodis „ strategija“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „ strategos“ (karvedys), kuris reiškia asmenį, planuojanti savo priešo sutriuškinimą, naudojant turimus resursus. Daugelis autorių strategiją apibrėžia labai įvairiai, tačiau panašiai. Tarptautinių žodžių žodyne, strategijos sąvoka apibrėžiama taip : „karinė strategija – svarbiausia sudėtinė karo meno dalis, nagrinėjanti karo, karo kompanijų ir karo baigtį lemiančių operacijų parruošimo, planavimo ir vedimo klausimus“ (Tarptautinių žodžių žodynas, 1969). Pirmasis šiuolaikinis mokslinis strategijos apibrėžimas pateiktas Chandler. Jo teigimu, strategija susidaro iš tokių esminių elementų kaip: ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai, organizacijos veiklos kryptis ir resursus, reikalingus tam tikslui pasiekti. Andrews (1969) strategiją įvardina, panašiai kaip ir prieš tai minėtas autorius, pabrėždamas sąvoką kaip organizacijos pagrindinių tikslų bei uždavinių visumą ir kaip juos geriausiai pasiekti. Strategijos reikšmšė pateikiama tokiu būdu, kad būtų aiškiai nustatyta, kokia veikla organizacija užsiima šiuo metu arba kokia turėtų užsiimti. Vienas pirmųjų strateginio valdymo metodologų Ansoff (1965) į strategiją žiūri kaip į bendrą giją, jungiančią visą organizacijos veiklą su rinkomis. Kiek kitu kampu, strategijos terminą apibūdina ir supranta Hofer ir Schendel (1978). Šių metodologų naudojama strategija tampa tam tikromis nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias priimami valdymo sprendimai, įvertinant keturis pagrindinius elementus