Strateginio valdymo mokslo ir jo raidos teorinės prielaidos

Prognozavimas ir strateginis valdymas. Įvadas. Strateginio valdymo mokslo ir jo raidos teorinės prielaidos. Strategijos sąvokos kilmė. Nors yra nemažai. G. E. Greenley nurodo, kad yra keturi strateginio valdymo evoliucijos etapai. Strateginio valdymo ypatumai viešojo sektoriaus organizacijose. Strateginio valdymo esmę viešame sektoriuje trumpai galima apibrėžti taip. Viešųjų institucijų strateginio valdymo ypatumai. Privataus ir viešojo sektorių strateginio valdymo skirtumai. Strateginis valdymas. Strategijos sąvoka. Strateginio valdymo sąvoka ir bruožai. Strateginio valdymo sąvoka. Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos. Strateginio valdymo bruožai. Strateginiai sprendimai. Strateginio valdymo stadijos. Strateginio valdymo savybės ir tikslai. Strateginio valdymo savybės. Strateginio valdymo tikslai. Strateginio valdymo nauda pranašumai ir trūkumai. Strateginio valdymo nauda. Strateginio valdymo pranašumai. Strateginis planavimas. Planavimo žingsniai. Planų hierarchija. Prognozavimas. Apibrėžimas. Prognozavimo reikšmės augimas. Prognozavimo kryptys. Prognozavimo tyrinėjimo aspektai. Prognozavimo metodai. Kokybiniai prognozavimo metodai. “Minčių žemėlapis”. Kiekybiniai prognozavimo metodai. Strateginis valdymas ir prognozavimas. Prognozavimo, planavimo ir sprendimų priėmimo ryšys. Prognozavimo reikšmė. Prognozavimo problemos.

Ypatingą įtaką strateginio valdymo teorijoms turėjo 1930 metų depresija (sąstingis). Atsirado naujos tvarkos tarptautinėje monetarinėje sistemoje poreikis, būtinybė kontroliuoti išlaidas, tobulinti vadybos apskaitos formas. 1940-1950 metų laikotarpiu susiformuoja strateginio valdymo teorijos poreikis.

Šaltinis: Staponkienė, J. (2004).Socialiniai tyrimai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Nurodyti strateginę kryptį; Nustatyti išteklių prioritetus; Nustatyti meistriškumo standartus; Prisitaikyti prie aplinkos ir pokyčių; Sudaryti objektyvų veiklos kontrolės ir analizės pagrindą.

2000 m. Lisabona ↓ Tikslas: ES konkurencingiausia ir dinamiškiausia, žinių ekonomika paremta erdvė ↓ Koncepcija: Europos tyrimų erdvė (European Research Area – ERA) ↓ Uždavinys: sujungti mokslo, technologijų ir visuomenės ateities vizijas, kuriomis galėtų remtis tyrimų ir naujovių politika. ↓ Rezultatas: „Galvoti, diskutuoti ir kurti ateitį: prognozavimas Europai“ (Thinking, debating and shaping the future: Foresight for Europe).

Galima išskirti tokias svarbiausias prognostinių tyrimų kryptis: Politinių procesų prognozės. Ekonominių procesų prognozės. Socialinės prognozės. Aplinkos pokyčių prognozės. Technologinės prognozės. Mokymosi ir edukacijos tendencijos. Naujos mokslinės tendencijos. Besikeičiančios kultūrinės paradigmos. Globalios dvasinės, religinės, sąmoningumo tradicijos ir tendencijos.

Tikslumą ribojantys veiksniai (rinkos žinių stoka, finansinių išteklių trūkumas, besikeičianti aplinka); Nuokrypiai (dažnai siekiama įgyvendinti įvairius tikslus); Silpnas poveikis (prognozavimas kartais daro labai mažą įtaką sprendimams); Prognozių netobulumas; Duomenų bazės nebuvimas; Kt.