Tarptautiniai santykiai antrojo pasaulinio karo išvakarėse

1938m. Kovo 12d. – austrijos anšliusas: vermachto daliniai įžengė į austriją. Valstybė tapo trečio reicho dalimi. Tik ssrs pasmerkė austrijos okupaciją. Naciai rengė žydų pogromus, persekiojo nepriklausomybės šalininkus, steigė koncentracijos stovyklas.

1938 rugsėjo 28d. - miuncheno susitarimas: po austrijos užgrobimo pablogėjo čekoslovakijos strateginė padėtis. 1935m čekoslovakija buvo sudariusi sutartį su ssrs ir prancūzija, todėl vokietija nesiryžo pradėti karo. D. Britanijos premjeras čemberlenas pažadėjo neremti čekoslovakijos. Vėliau tam pritarė ir prancūzija. Jos siūlė čekoslovakijai atiduoti rajonus, kur gyveno daug vokiečių. Rugsėjo 28d. Miunchene susitiko d. Britanijos, prancūzijos, vokietijos, italijos vadovai. Jie pasirašė susitarimą dėl čekoslovakijos. Buvo nustatyta, kad vokietijai turi būti perduoti sudetai ir kiti pasienio rajonai. D. Britanijos ir prancūzijos vadovai manė, kad taip išvengs karo. 30d. Čekoslovakija pritarė nutarimams. 1939m kovo 15d. Hitleris išsiuntė čekoslovakijos prezidentui ultimatumą. Grasinant nusiaubti, pareikalauta kapituliacijos (pasiduoti). Šalis nesipriešino.

Pilietinio karo metu musolinis kartu su hitleriu aktyviai rėmė franko šalininkus. Jis nuolat palaikė hitlerio politiką ir užsitikrino vokietijos paramą. 1939m. Balandžio mėnesį italų kariuomenė užgrobė albaniją. Vykdydamas agresyvią politiką musolinis vis labiau suartėjo su vokiečiais 1936m. Pasirašė sutartį dėl įtakos sferų pasidalijimo europoje. 1939m. Papildant sutartį buvo pasirašytas „plieno paktas“.