Tarptautinio verslo išorinės aplinkos analizė

Įvadas. Tarptautinio verslo aplinka. Teisinė ir politinė aplinka. Ekonominė aplinka. Technologinė aplinka. Ekologinė aplinka. Demografinė aplinka. Kultūrinė aplinka. Išvados. Literatūra.

Tarptautinis verslas apima įvairias ūkines operacijas, vykdomas tarp atskirų šalių. Pagrindinėmis iš jų laikomos tarptautinė prekyba, tarptautinės prekybos plėtojimas, tiesioginės užsienio investicijos ir tiesioginių užsienio šalių investicijų plėtojimas.

Įmonių tarptautinio verslo tarpusavio santykiai gali susidaryti tiek privačiame sektoriuje, tiek viešajame. Privačių įmonių dalyvaujančių tarptautinėje veikloje tikslas gauti pelną. Tuo tarpu viešojo sektoriaus įmonių, kurių veikla subsidijuojama iš biudžeto, tikslas ne visuomet orientuotas į pelno gavimą. Tarptautinio verslo aplinka – beformė visų veiksnių, kurie skiriasi pagal geografinę, socialinę, politinę ir ekonominę dimensijas, sankaupa (Sethi ir Guisinger, 2002), esanti už organizacijos ribų ir turinti potencialą daryti įtaką įmonės veiklai (May ir kt., 2000; Nicolau, 2005).

Teisinė ir politinė aplinka yra viena svarbiausią ir didžiausią įtaką verslui daranti aplinka. Ji kuriama remiantis tradicijomis, galiojančiomis vertybėmis ir normomis (R.Kinderis,2010). Galima politinę ir teisinę aplinką analizuoti atskirai, tačiau įstatyminę bazę kuria politikai, todėl šie veiksniai sunkiai atsiejami vienas nuo kito. Kiekvienos šalies politinės ir teisinės aplinkos gali smarkiai skirtis viena nuo kitos. Todėl verslininkas, nusprendęs kurti verslą užsienio šalyje, turėtų atkreipti dėmesį kokia valdžios struktūra valstybėje, išsiaiškinti ar ta valstybė yra demokratinė, ar diktatoriško režimo, koks šioje šalyje požiūris į užsienio verslininką, ar šalyje politinė situacija yra pakankamai stabili, perprasti biurokratijos sistemą, pinigų reguliavimą. Jei verslininkas ignoruos politinius ir teisinius sprendimus, gali susidurti su kritinėmis situacijomis tarptautiniame versle.

Ph. Kotler (2003) išskiria svarbiausius politinės ir teisinės aplinkos elementus:

Šalies politinę aplinką apibūdina jos politinis stabilumas. Politiniai pasikeitimai gali lemti ekonominį ir socialinį nestabilumą šalyje (pavyzdžiui , nestabilumas Rusijoje, didėjantis nuo 1989 m.). Dėl šios priežasties kompanijos privalo įvertinti įstatymų pasikeitimo galimybes – įmonių įstatymus, konkurencijos įstatymus, įdarbinimo, sveikatos apsaugos ir saugumo įstatymus. Negana žinoti savo šalies įstatymus, pradedant veiklą kitoje šalyje, reikia išmanyti ir tos šalies įstatymus. (N.Perminienė, 2001). Jei šalyse po rinkimų dažnai keičiasi vyriausybės, gali pasikeisti ir vykdoma ekonominė politika. Gali atsirasti užsienio nuosavybės konfiskacija, valiutos pervedimų į užsienio valstybę apribojimų, naujų muitų, kitų apribojimų ir apribojimų. Kompanijos norėdamos plėtros, kuriasi ir tose šalyse, kur ekonominė situacija nėra tokia stabili. Tačiau tose šalyse sunkiau prognozuoti rezultatą.

Kiekvienoje valstybėje skiriasi užsienio prekybos liberalizavimo laipsnis. Siekdamos apsaugoti nacionalinę rinką nuo užsienio šalių konkurencijos, valstybės įvedą apribojimo priemones: muitus, akcizus, kvotas, netarifinius apribojimus, įveda embargą ar dempingą.

Šalys per valstybinius reguliavimus (mokesčius, teises, suteikdamos garantijas) stabdo ar skatina užsienio investicijas. Mažiau išsivysčiusios šalys savo investuotojams taiko mokesčių lengvatas. Išsivysčiusios šalys taip pat reguliuoja investicijas. Jų veiklą reglamentuoja nacionaliniai įstatymai, kurie apibrėžia tiek vietinių, tiek užsienio investuotojų teises ir pareigas. Išsivysčiusiose šalyse netaikomos mokesčių lengvatos, tačiau šalys yra patrauklios užsienio investuotojams dėl bendro klimato verslui ir galimybės prognozuoti verslą. (R.Kinderis,2010).

Šalys, skatindamos užsienio investicijas skiria valstybės paramą, suteikdamos pagrįstą informaciją, dalykines paslaugas, paruošdamos kvalifikuotus specialistus. Investuotojams sudaromos išskirtinės sąlygos. Jiems valstybė net skiria finasinę paramą už tai, kad šalyje steigtų savo filialus. Verslininkas turėtų atkreipti dėmesį į muitinės tarnybų darbą, užsienio investicijų agentūrų veiklą, taip pat kaip šalyje skatinamas eksportas. Didelė verslo kliūtis yra valdžios atstovų korupcija.