Teismo medicinos istorija
Teismo medicinos priešistorė. Kas yra teismo medicina? Ką tiria teismo medicina? Teismo medicinos ekspertizės objektai. Teismo medicinos šakos. Teismo medicinos užuomazgos. Teismo medicinos istorijoje išskiriami trys etapai. Empirinis etapas. Teorinis etapas. Mokslinis etapas. Technologijų pažangos įtaka teismo medicinai. Teismo medicinos santykis su kriminalistika. Teismo medicinos raida Lietuvoje.
Sužaloti, įtariamieji, kaltinamieji ir kiti nukentėję gyvi asmenys; mirusiųjų kūnai; daiktiniai įrodymai; dokumentai (bylos medžiaga, ligos istorijos, ambulatorijos kor telės, įvairių ekspertizių išvados, įvykio vietos apžiūros protoko lai, apklausos protokolai ir kt.).
Teismo medicina apima beveik visas medicinos sritis. Išskiriama: Teismo medicinos biologija Teismo medicinos histologija nagrinėja daugialąsčių organizmų audinių mikroskopinę sandarą, funkcijas ir jų vystymosi dėsningumus. Teismo medicinos traumatologija Teismo medicinos toksikologija tiria nuodus, jų ypatybes, nuodų ir gyvų organizmų tarpusavio sąveiką. Teismo medicinos tanatologija nagrinėja tiesiogines mirties priežastis, klinikinius ir morfologinius mirimo reiškinius, jo eigą (tanatogenezę), atgaivinimo (reanimacija), priešmirtinių kančių palengvinimo (eutanazija) problemas. Teismo medicinos genetika Teismo medicinos citologija biologijos sritis apie ląstelę, jos sandarą, veiklą, vystymąsi, dauginimąsi, ląstelių sąveiką daugialąsčiame organizme. kt.
Teismo medicinos istorijoje išskiriami trys etapai:.
Jam būdingas atsitiktinis medicininių žinių naudojimas. Žinių trūkumą dažnai kompensuodavo informacija, gauta kankinimais ar kitais neracionaliais būdais (buvo tikima, kad žudikas, palietęs lavoną, privers kraują bėgti iš žaizdų). Babilonijos karalystės įstatymuose (XVII a. pr. Kr.), senovės Romos religinėse ir pasaulietinėse teisės sistemose (VIII II a. pr. Kr.) buvo numatyta atsakomybė už medicinines klaidas, lytinius nusikaltimus, vaikžudystę, mirtinus sužalojimus ir kt. Nužudytų kūnai buvo viešai rodami, ir kiekvienas galėjo siūlyti teismui savo mirties priežasties ar nusikaltimo aplinkybių versiją. Pirmą kartą gydytojai buvo kviečiami į teisėkūros ir teisines veiklas Senovės Spartoje. Likurgo įstatymai (IX VIII a. pr. Kr.) numatė medicininius tyrimus, siekiant nustatyti vyrų impotenciją, moterų, vaikų ir vergų fizinę būklę.
Šiame etape sistemingai naudojamos medicinos žinios.Europos teisinėje praktikoje sisteminį medicininių žinių taikymą inicijavo 1504 m. Bambergo baudžiamasis statutas, kuris tapo pagrindu garsiajam „Karolinui“ – bendrųjų Vokietijos baudžiamųjų įstatymų kodeksui (Constitutio Criminalis Carolina). Kodekse buvo numatyta kvieti gydytojus nagrinėjant bylas dėl mirtinų žaizdų, vaikžudystės, apsinuodijimų, psichikos būklės. Kiti panašūs teisės aktai buvo priimti ir kitose Europos šalyse. Šie įstatymai buvo skirti pirmiausia teisininkams, todėl jie tik nurodė, kada gydytojai turėtų dalyvauti bylose ir kokius klausimus jiems reikėtų užduoti. Gydytojams nereikėjo jokių ypatingų žinių, be tų, kurias jie naudojo savo kasdienėje praktikoje. Kinija laikoma teismo medicinos tėvyne, nes čia archeologinių kasinėjimų metu rasti seniausi pasaulyje teismo medicinos įrašai.
