Teršalų analizė
Teršalų analizės procesas susideda iš dviejų dalių: bandinio paėmimo ir analizės. Teršalai analizuojami fiziniais ir cheminiais metodais. Fiziniuose matavimo metoduose panaudojamos savitosios fizinės teršalų savybės, kurių neįtakoja kitų oro ar išmetamų dujų komponentų fizinės savybės. Matavimo metu bandinys chemiškai nekinta.
Dujinių teršalų matavimo būdai5.2.1. Fotometriniai metodai5.2.1.1. Bendri dėsningumai.
Fotometrinė teršalų analizė paremta infraraudonos (IR), matomos arba ultravioletinės (UV) elektromagnetinių bangų spektro dalies absorbcija. Kiekviena šių spektro dalių apima šiuos bangų ilgio intervalus: - UV - nuo 200 iki 400 nm; - matomoji - nuo 400 iki 800 nm; - IR - nuo 1000 iki 10 000 nm.
Spindulių absorbciją charakterizuoja Lamberto-Bero dėsnis: (5.1) kur,I0 - į kiuvetę patenkančių spindulių srauto intensyvumas; I - iš kiuvetės išeinančių spindulių intensyvumas; - nuo bangos ilgio priklausantis savitasis šviesos srauto intensyvumo (ekstinkcijos) koeficientas; - dujų tankis; l - kiuvetės ilgis. Pastovių slėgio ir temperatūros sąlygomis =const., taigi (5.2) kur c - dujų (teršalų) koncentracija. Pertvarkant 5.2 lygtį, gauname: (5.3) arba (5.4) ir (5.5) kur E - absorbuojančios medžiagos ekstinkcijos koeficientas, t.y. šviesos susilpnėjimas, praėjus kiuvetę; D - šviesos pralaidumo koeficientas (optinis tankis).
IR fotometrai daugiausia veikia visoje IR spektro dalyje. IR spindulių šaltinio skleidžiami spinduliai nėra išskaidomi į atskiras spektro dalis.Selektyvi skirtingų dujinių komponentų analizė įmanoma, tik prietaise įrengiant specialius analizuojamomis dujomis užpildytus spindulių priimtuvus. Aparatai naudojami CO, CO2, NO2, SO2, H2O, daugelio angliavandenilių, įskaitant CH4 ir C2H6, koncentracijoms išmetimo vietoje nustatyti.
