Triukšmo įtaka sveikatai
Triukšmas – tai netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garsų bangų mišinys, neįprastas žmogaus klausai, sukeliantis nemalonius pojūčius. Jis gali kelti įvairią riziką darbuotojų saugumui ir sveikatai: klausos praradimą, fiziologinį poveikį, su darbu susijusį stresą, padidėjusią nelaimingų atsitikimų darbe riziką.
Triukšmo intensyvumas matuojamas decibelais (dB). Triukšmo pavojingumą nulemia: jo intensyvumas, poveikio trukmė. Triukšmas nebūtinai turi būti itin stiprus, kad sukeltų problemų darbo vietoje. Jis gali būti susijęs su kitais rizikos veiksniais darbo vietoje ir padidinti triukšmo riziką darbuotojams.
Nuolatinis triukšmas gali sukelti: galvos skausmus. padidėjusį kraujo spaudimą. Nuovargį. irzlumą, virškinimo sutrikimus. padidėjusį jautrumą peršalimui ar kitoms infekcijoms.
Taip yra todėl, kad triukšmas sukelia: organizmo dirglumą; mažina savitvardą; silpnina reakciją; trikdo dėmesį.
Triukšmingoje aplinkoje dirbančio žmogaus savijauta blogėja todėl, kad intensyvūs garsai (ypač kintantys) erzina, t. y. sukelia organizmo diskomfortą, nepasitenkinimą, negalavimą ir pan. Tyrimais nustatyta, kad diskomfortas sumažėja, kai triukšmo šaltinis yra patalpos viduje, o ne išorėje, ir atvirkščiai. Tiriant gamybinio triukšmo įtaką žmogaus sveikatai nustatyta, kad padaugėja pykinimų, galvos skausmų, dirglumo, seksualinės impotencijos ir širdies negalavimų atvejų.
Kad klausa normaliai funkcionuotų, ekonomiškiausia naudoti ausines ir kamštelius, tačiau tos priemonės trukdo dirbančiajam adekvačiai suvokti kalbą arba koduoti garsinę informaciją. Dėl to galima padaryti klaidų ar net avarijų. Triukšmingoje aplinkoje lėtėja profesinė, socialinė ir psichinė adaptacija, todėl naujų darbuotojų supažindinimas su darbu ar visų darbuotojų supažindinimas su naujomis darbo sąlygomis, reikalavimais, užduotimis turi vykti kiek galint tylesnėje aplinkoje.
