TSRS atšilimo ir sąstingio metais
(nikita cruščiovas (1894-1971) ukrainos šachtininko sūnus. Įgijo šaltkalvio specialybę. 1918m. Jo pirmoji žmona mirė per badą 1921m. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo politiniu komisaru įvairiuose frontuose. Po karo tapo ukrainos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, o 1949m. – sskp sekretoriumi, ir maskvos partijos komiteto pirmuoju sekretoriumi. 1953m. Tapo sskp ck pirmuoju sekretoriumi, 1958-1964m. Chruščiovas buvo atleistas iš pareigų. Jis parašė atsiminimus, kuriestalinas mirė 1953m. Kovo dieną. Valdžios viršūnėje prasidėjo kova dėl aukščiausių postų. Nuo jos baigties priklausė atsakymas į klausimą: liks išsaugota stalino sukurta diktatūra ar bus imtasi reformų, visuomenės gyvenimo liberalizavimo.
Tapti ssrs vadovu daug galimybių turėjo stalino bendražygis l. Berija. Savo rankose po stalino mirties jis laikė visas galingas teroro struktūras – saugumą ir vidaus reikalų ministeriją. Jo įtaka, galimybės, susidorojimų patirtis buvo didžiulės. Dalis komunistų vadovų bijojo berijos ir to, kad jis gali pakeisti staliną bei tęsti jo politiką. Todėl jie siekė pakeisti šalies gyvenimą, atsikratyti paranojiško teroristinio rėžimo, kuris nusinešė milijonus šalies gyventojų, tarp jų ir daug partiečių, gyvybių. 1953m. Birželio mėnesį berija buvo suimtas, vėliau nuteistas ir sušaudytas. Daug jo šalininkų ištiko toks pat likimas. Iš aukštų pareigų pradėti šalinti susikompromitavę žmonės.
1953m. Rugsėjo menesį sskp ck plenumo sprendimu pirmuoju komunistų partijos sekretoriumi, ir drauge faktišku šalies vadovu tapo nikita chruščiovas. Jis iš vidaus pažino politinę sistemą, gerai žinojo stalino susidorojimo su kai kuriais komunistais detales. Nuo 1930m. Aukštas pareigas komunistų partijoje užėmęs n. Chruščiovas buvo niekuo reikšmingesniu nesusikompramitavęsnaujoji ssrs valdžia su chruščiovu priešakyje ėmėsi pertvarkyti šalies gyvenimą. Pirmiausia iš kalėjimų ir lagerių į laisvę išėjo keli tūkstančiai buvusių partijos veikėjų, karininkų, karo metu patekusių į vokiečių nelaisvę. Po to pradėti paleidinėti ir kiti kaliniai. Visuose lageriuose buvo sušvelnintas rėžimas, pagerėjo kalinių gyvenimo ir darbo sąlygos. Bet gulag`o sistemos ardymo procesas šalyje, kur kalėjo milijonai žmonių, vyko lėtai. Iki 1956m. Į laisvę išėjo tik apie 10 tūkst. Žmonių. Xx amžiuje vergai už spygliuotų vielų gyveno laisvės viltimi. Įkvėpę truputį laisvesnio oro jie troško greitų permainų. Vorkutos, norilsko, kengiro ir kituose lageriuose prasidėjo kalinių sukilimai, kuriuos kariuomenė nuslopino tankais.
