Vadyba. Namų darbas.

Vadybos esmė ir samprata. Pagrindinių terminų reikšmės: įmonė, įstaiga organizacija, valdymas, vadovavimas, administravimas, vadyba, vadovas, personalas, darbuotojas.

Vadyba – tai mokslas apie organizacinį valdymą, tai tikslinga veikla, siekianti, norimams rezultatams gauti.

Vadyba yra empiriškai stebimas organizacijos valdymas bei specialioji (konkrečioji arba praktinė) disciplina, nagrinėjanti organizacijos valdymą ir kontrolę. Tarp tipinių vadybos užduočių yra. Veiksmingų sisteminių struktūrų sukūrimas, diegimas ir palaikymas, pvz. , planavimo ir kontrolės sistemos, organizacinė struktūra.

Menedžmento atitikmuo, pasiūlytas vytauto andriaus graičiūno(tarp. Žodžių žodyne menedžmentas[angl. Management - gamybos valdymas; jo principų, metodų, priemonių ir formų visuma).

Moksline prasme vadyba – mokymo kryptis apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą. Tai pati plačiausia vadybos sąvoka.

Specialiojoje literatūroje vadyba traktuojama kaip vadybos funkcijų įgyvendinimas: vadyba – planavimas, organizavimas, motyvavimas ir kontrolė, kurie vykdomi norint suformuoti ir pasiekti organizacijos tikslus.

Praktine prasme, vadyba yra specifinė veikįmonė – ūkinis vienetas, turintis savo firmos vardą, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei - ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginiai - daiktiniai, finansiniai ir nematerialūs aktyvai, teisės ir pareigos. Įmonė gali veikti kaip juridinis arba fizinis asmuo. Specialiojoje literatūroje įmonė – tai organizacija, kuri užsiima produktų gamyba ir/ar paslaugų teikimu. Tai organizacijapagal pateiktus apibūdinimus žmonių grupė bus organizacija, kai 1) ją sudarys bent du žmonės, kurie laiko save šios grupės nariais, 2) grupė turės bent vieną bendrą ir vienodai visiems savo nariams svarbų tikslą, 3) grupės nariai sąmoningai drauge dirbs bendram tikslui pasiekti.

Organizacija – tai atvira, sociatechninė sistema, kurią sudaro du ar daugiau žmonikiekviena organizacija turi savo paskirtį ir tam tikrus veiklos tikslus, kurie neišplaukia iš jos narių. Ji disponuoja ištekliais (darbo, finansiniais, rinkodaros, organizaciniais, techniniais. ) ir juos transformuoja. Taip pat turi tarpusavio ryšių su išorine aplinka: valstybe, finansinėmis institucijomis, vartotojais, konkurentais, tiekėjais. Organizacijai būdingas darbų paskirstymas: ji siekdama užtikrinti aukštą darbo našumą, paskirsto darbus, suskaitydama juos į specializuotus komponentus.