Valstybės ekonominė politika: Fiskalinė/monetarinė

Valstybės ekonominė politika. Fiskalinė politika. Fiskalinė politika stabilizuoja ekonomiką ir skatina augimą. Monetarinė politika. Monetarinė politika kontroliuoja infliaciją ir kainų stabilumą. Monetarinė politikos priemonės. Biudžeto deficitas priežastys ir pasekmės. Biudžeto deficitas didina valstybės skolą ir gali sukelti infliaciją. Valstybės skola. Valstybės skola turi būti valdoma skaidriai ir efektyviai. Klausimai diskusijai. Kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką?

Fiskalinė politika stabilizuoja ekonomiką ir skatina augimą, todėl pasireiškia skatinamuoju poveikiu arba stabdančiuoju poveikiu. Pagrindiniai instrumentai yra mokesčiai ir viešosios išlaidos.

PVM: 21% (standartinis) GPM: iki 20% Pelno mokestis: 15% (standartinis), 5% (mažoms įmonėms).

Lietuvos mokesčių sistema apima PVM, GPM ir pelno mokestį.

Monetarinė politika kontroliuoja infliaciją ir kainų stabilumą. Monetarinė politikos priemonės:.

ECB veikia Lietuvos MP per euro zoną. ECB siekia 2% infliacijos lygio euro zonoje, įskaitant Lietuvą.

CB perka arba parduoda valstybės vertybinius popierius rinkoje.

Banko klientų pinigų dalis, kuri privalo būti laikoma CB ir negali būti skolinama ar investuojama.

Biudžeto deficitas: priežastys ir pasekmės.

Biudžeto deficitas didina valstybės skolą ir gali sukelti infliaciją. Priežastys: ekonomikos nuosmukis ir didelės viešosios išlaidos.

Deficito mažinimas: biudžeto pajamų didinimas ir/arba biudžeto išlaidų mažinimas.

Prognozės. ES reglamentuose numatyta, kad biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP.

Pagrindinės priežastys: ekonominiai nuosmukiai, krizės, silpnas valdymas.

Tai kasmetinis reiškinys, kai valstybė per vienerius metus išleidžia daugiau pinigų nei surenka pajamų (pavyzdžiui, iš mokesčių).

Valstybės skola turi būti valdoma skaidriai ir efektyviai.

Tai sukaupta suma, kurią valstybė yra pasiskolinusi per visus metus, kad padengtų ankstesnius deficitus.