Vėberio - Fechnerio dėsnio tyrimas

Psichofizikos pradžia siejama su 1860 metais G.T. Fechnerio knygos pasirodymu „Psichofizikos elementai“. G. T. Fechneris norėjo sukurti universalų mokslą, kurio tikslas – tirti psichinio ir fizinio pasaulio ryšį. Psichofizikai pradėjo psichinių reiškinių tyrimą nuo pojūčių, registruodami reakcijas į elementarius dirgiklius, vadinamus stimulais (Martišius, 2006).

Parametras, apibūdinantis jutimų organų darbą yra jautris. Jautris apibūdinamas jutimo slenkančiais (Vaitkevičius, 2002) G. F. Fechnerio nuomone dirginimas arba dirginimų skirtumas gali didėti iki tam tikros ribos, nesukeldamas pojūčio arba jo pakitimo. Slenkstis - tai barjeras, kurį reikia būtinai įveikti, kad atsirastų pojūtis arba jų skirtumas (Martišius, 2006). Slenksčiai gali būti absoliutūs arba santykiniai (Vaitkevičius, 2002). Absoliutus slenkstis – tai mažiausias dirginimas, kurio reikia konkrečiam dirgikliui aptikti 50 procentų atvejų (Myers, 2008). Mažiausias dirgiklio pokytis, sukeliantis pojūčių pokyčius, vadinamas pojūčio santykiniu slenksčiu (Vaitkevičius, 2002).