Veiksnių, lemiančių infliacijos lygį Lietuvoje, tyrimas

Įvadas. Literatūros analizė. Infliacijos samprata, esmė. Veiksnių, lemiančių infliacijos lygį Lietuvoje, teoriniai aspektai. Metodologija. Skaitinės duomenų charakteristikos. Tiesinės regresijos modelis. Laiko eilutės. Veiksnių, lemiančių infliacijos lygį Lietuvoje, empirinis tyrimas. Pagrindinės skaitinės charakteristikos. Tiesinės regresijos modelis. Laiko eilučių tyrimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Pav Vartotojų krepšelio sudėtis. Pav -ojo tiesinio regresijos modelio grafikai. Pav -ojo modelio paklaidų normalumo grafikas. Pav Laiko eilutė. Pav Laiko eilutės grafikas. Pav ACF ir PACF grafikai. Pav ARIMA modelio grafikas. Priedas Veiksnių, lemiančių infliacijos lygį Lietuvoje, statistiniai duomenys.

Tyrimo aktualumas. Viena iš esminių makroekonominių problemų šių dienų pasaulyje ir Lietuvoje yra infliacija. Infliacijos problema yra aktuali visose pasaulio šalyse. Ji pasireiškia kylančiomis prekių kainomis ir pinigų nuvertėjimu ir daro žalingą poveikį ekonomikai, turėdama daug nenumatytų socialinių pasekmių. Dabartiniu metu infliacija įgavo visuotinį pobūdį, tapo įprastu reiškiniu.

Būtina paminėti tai, kad infliacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie lemia ekonomikos augimą, verslo veiksminingumą bei efektyvumą. Galime teigti , jog infliacija paliečia turbūt kiekvieną žmogų ir jo gerovę, nes visas mūsų gyvenymas yra aprūpinamas per prekinius piniginius sandorius. Infliacija kuri yra svarbiausias kiekvienos šalies ūkio rodiklis, kartu su produkcijos gamybos apimtimi ir nedarbo lygiu, parodo šalies ekonominį stabilumą ir socialinę gerovę - reikiamas sąlygas ilgalaikei socialiai orientuotai ekonomikos plėtrai.

Keičiantis visuomenei, veikiant globalizacijai, vykstant spartiems technologiniams pokyčiams, pasireiškiant ekonominiams šokams, požiūris į infliaciją, jos priežastis, keliamas grėsmes ir galimas mažinimo priemones taip pat kito, tačiau daugelį metų politikos ir ekonomikos mokslų atstovams išliko aktualūs infliacijos problemų sprendimų klausimai. Infliacijos problemų sprendimo priemones siūlo įvairios ekonominės minties ekonomistai. Siūlomos priemonės priklauso nuo ekonomistų požiūrio į infliaciją, kuris, keičiantis laikmečiui, taip pat kito. (Paliulienė, 2015)

Kalbant apie infliaciją Lietuvoje, 2019 metais ji siekė 2,33%. 2015 m. fiksuota defliacija – kainų sumažėjimas: pokytis buvo -0,88%. Didžiausia infliacija nuo 2010 m. iki 2019 m. buvo 2011 m. kuomet ji siekė daugiau nei 4%. Kainas labiausiai augino vartotojų kainų indeksas, pabrangusi nafta ir darbo užmokesčio augimas. Labiau kyla paslaugų kainos, tai lemia pastebimai auganti vidaus paklausa ir didėjančios darbo sąnaudos, o pastarųjų didėjimą lemia gana sparčiai didėjantis darbo užmokestis paslaugų sektoriuje. Jis didėja daugiau nei darbo našumas. Nafta yra brangesnė, o tai viena iš svarbiausių priežasčių, kad infliacijos rodiklis būna prognozuojamas didesnis. (Bankas, 2016)

Išanalizuoti infliacijos teorinius aspektus mokslinėje literatūroje, išskirti kintamuosius lemiančius infliaciją;

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, tiesinės regresijos modelio sudarymas, laiko eilučių analizė.

Infliacija – lėšų perkamosios galios sumažėjimas ir jų visiškas nusidėvėjimas ateityje.

Buvo pasirinkti trys veiksniai, darantys įtaką infliacijos lygiui: vartotojų kainų indeksas, naftos kainos ir darbo užmokestis.

Pirmasis pasirinktas veiksnys yra vartotojų kainų indeksas. Jis įvertina namų ūkio perkamų vartojimo prekių ir paslaugų svertinio vidutinio rinkos krepšelio kainų lygio pokyčius. VKI (vartotojų kainų indeksas) yra statistinis įvertis, sudarytas naudojant tipiškų prekių, kurių kainos renkamos periodiškai, imties kainas. Metinis procentinis VKI pokytis naudojamas kaip infliacijos matas. Daugumoje šalių VKI yra viena iš labiausiai stebimų šalies ekonomikos statistikos duomenų.

Apibendrinus literatūros analizę, galima teigti, jog buvo išanalizuota infliacijos samprata ir esmė, kurią galima apibrėžti, kaip ilgalaikio bendrojo kainų lygio didėjimą, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Taip pat buvo išskirti ir, remiantis moksline literatūra, apibūdinti infliaciją įtakojantys veiksniai – darbo užmokestis, naftos kainos ir vartotojų kainų indeksas.

Šiame darbe bus atliekamas empirinis tyrimas – veiksnių, lemiančių infliacijos lygį Lietuvoje, tyrimas (Y – nepriklausomas kintamasis; X – priklausomi kintamieji):

Mediana (angl. median) - tai taškas, kuris padalija visus duomenis į dvi lygias puses. Pusė duomenų yra mažesnė nei mediana, o kita pusė yra didesnė nei ta pati. Mediana apskaičiuojama pirmiausia išdėstant duomenis didėjimo arba mažėjimo tvarka. Jei stebėjimų skaičius nelyginis, mediana pateikiama viduriniu stebėjimu surūšiuota forma. Jei stebėjimų skaičius yra lyginis, mediana pateikiama dviejų vidurinių stebėjimų vidurkiu surūšiuota forma.