Verslo komunikacijos ir etikos savarankiškas darbas

Gimė 1929 m. sausio 15 d. Atlantoje, Džordžijos valstijose ir buvo pavadintas Michaelu. Tėvas jo vardą pakeitė teologo Martino Lutherio garbei. Studijavo sociologiją Morhauso koledže Atlantoje, vėliau įstojo į Bostono universitetą, apgynė daktaro disertaciją. Kartu su kitais įkūrė už pilietines teises kovojančią žmonių organizaciją - Krikščioniškojo vadovavimo Pietų konfederaciją, o pasirašydamas knygą buvo sužeistas peiliu. 1960 m. tapo Ebenezerio baptistų bažnyčios, įsikūrusios greta jo gimtųjų namų pastoriumi. Per didžiulį žygį į Vašingtoną pasakė kalbą 250 000 šalininkų, buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, o po to pradėjo naują Varguolių kampaniją. Nušautas Memfyje, Tanesio valstijoje. 2000 m. buvo paskelbta Jungtinėse Valstijose sausio mėnesį Martino Lutherio Kingo diena valstybine švente.

Praėjus ketveriems metams po žygio į Vašingtoną, Kingas pradėjo imtis varguolių kampanijos. Dėl šio projekto vyko į Memfį, ketindamas vadovauti pats žygiui, palaikančiam streikuojančius šiukšlių vežėjus. Balandžio 3 d. jis pasakė kalbą, asmeniška, jausmingą ir pranašišką. Pats prisiminė kaip sužeistas peiliu gydėsi ir kalbėdamas apie kitas savo buvusias kampanijas apmąstė savo mirtingumą. Kingo paskutiniuose žodžiuose galima išgirsti ir suprasti nuojautą, kad šis vakaras jam paskutinis. Pasakė, kad nesijaudina dėl nieko ir nebijo jokio žmogaus, kai kitą dieną viešbučio balkone, stovintį pakirto kulka.

1955 m. Montgomeryje, Alabamos valstijoje, afroamerikietė siuvėja atsisėdo baltiesiems skirtoje autobuso vietoje. Autobuso vairuotojas Rosą Parks paprašė persėsti į galą , kaip reikalavo valstijos įstatymai, o moteris atsisakė. Ji buvo suimta, o tai paskatino afroamerikiečius paskelbti Montgomerio autobusų boikotą, o jis lėmė aukščiausiojo teismo nutarimą, kad rasinė segregaciją yra neteisėta viešajame transporte. Baikoto lyderis buvo jaunas, bet ir buvo jau apgynęs teologijos daktaro laipsnį pastorius Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis.