Vestuvių šventės lyginamoji analizė

Įvadas. Tradicijos ir ritualai. Vestuvių šventės vieta ir sezoniškumas. Liudininkų ir Piršlių vaidmuo ir jaunųjų pulkas. Dovanų reikšmė. Maistas. Apibendrinimas.

Dalyko Lietuvių tradicijos ir jų kaita, savarankiškam darbui, pasirinkau analizuoti  Vestuvių šventės  tradicijas ir pokyčius 30-ties metų laikotarpyje.  Atlikdama šią apklausą didesnį dėmesį kreipiau į vestuvių datas, nes norėjau laikotarpį padalinti į tris dalis, iki 2000-ųjų metų, nuo 2000-ųjų iki 2010 metų ir 2019 metai..  Apklausiau savo kolegę, Valdonę, kurios vestuvės buvo 1991 metais, savo tėvus, kurių vestuvės buvo 1994 metais. Iš antro dešimtmečio, apklausiau savo dėdę, kuris vedė 2000 metais, draugę, Giedrę, kuri ištekėjo 2010 metais. Paskutinius apklausiau savo pusbrolį ir draugę, Ramintą, kurie vestuves atšventė 2019 metais. Per ganėtinai trumpą laiką pasikeitė vestuvių, kaip šventės, statusas. Ankščiau, tai būdavo labai didelė šventė ne tik patiems artimiausiems, bet ir visai giminei, nors bendraujama būdavo nedaug, neretai būdavo kviečiama ir jaunųjų tėvų draugai, norėdami išlaikyti tradiciją, kad iš kartos į kartą dalyvaujama vestuvėse. Trisdešimties metų laikotarpis nėra labai ilgas, tačiau matomi pokyčiai iš nuotraukų ir pasakojimų yra labai ryškūs. Per tą laiką pakito tradicijos, kai kurios visai pasimiršo, o kitos pakeitė formą, atitinkančią šių dienų ,,madą”. Pastebimas vestuvių sezoniškumas, estetikos ir planavimo svarba, matomas ir akivaizdus liudininkų ir piršlių vaidmenų pasikeitimas, bei vis rečiau aplink jaunavedžius besisukantis pulkas.  

Dar ir senelių buvo girdima, o tėvai tik antrina, kad tikros vestuvės turi trukti tris dienas. Prieš 30 metų, vestuvių trunkančių tik vieną dieną, ramios vakarienės su tėvais ar ,,susirašymai” buvo nesuprantami. Vestuvės turėjo būti triukšmingos, didelės ir sočios, niekas net neabejojo, kad tuokiamasi yra tik vieną kartą, todėl tam resursų ir negailėjo.