Viešbučio marketingo komplekso elemento tyrimas

Šio mokslinio tiriamojo darbo objektas - Vilniaus viešbučiai.

Prezentacijos kompleksas. Jam priskiriamos visos priemones, kurias marketingo specialistai naudoja viso marketingo komplekso įgyvendinimui - vietą, atmosferą, dekorą, o taip pat kainą ir personalą.

Paskirstymo kompleksas. Jam priklauso visų klausimų, kurie susiję su paslaugų pardavimu, sprendimas. Daugiausiai dėmesio skiriama kanalų, kuriais viešbučio paslaugos pasiekia vartotoją, nagrinėjimui.

Apčiuopimas produktas (actual, tangible product) jau kelia marketingo specialistų susidomėjimą. Jis apima tokius dalykus kaip išorinis viešbučio vaizdas, jo vardas, įvaizdis, paslaugų kokybė... Čia jau yra tam tikras diferenciacijos laipsnis, pvz.: numeriai gali skirtis baldais, dekoru, komfortabilumu...

Tačiau manau, kad taip nevertėtų daryti. Reikėtų juos išskirti ir aptarti atskirai - kaip atskiras sudedamąsias marketingo komplekso dalis.

Klientai yra neatsiejama viešbučio paslaugų dalis. Jie formuoja viešbučio įvaizdį, sukuria tam tikrą atmosferą. Sėkmingai galima valdyti klientų elgesį, jei viešbutis pasirenka tam tikrą segmentą. Suprantama, kito sluoksnio žmonių į viešbutį neįsileisti negalima, tačiau galima pasitelkiant kainą, sudaryti tam tikrus barjerus. Tai ypač praktikuojama tarp aukštos klasės viešbučių.

2. Labai sunku yra prognozuoti paklausą, kadangi net mažiausi trumpalaikiai pokyčiai (pvz.: benzino pabrangimas, oro kaita ir t.t.) gali stipriai veikti klientų apsisprendimą.

7. Viešbučių paklausa yra labai jautri įvairiems ekonominiams ir politiniams įvykiams, kuriuos numatyti sunku.

Kad marketingo veikla duotų gerus rezultatus, nepakanka vien ištobulinti patį produktą, suformuoti atitinkamą įvaizdį ir nustatyti tinkamą kainą. Reikia, kad tas produktas klientams būtų kiek galima geriau pasiekiamas, t. y. reikia organizuoti paslaugų pardavimą vartotojams.

l . Tiesioginis; viešbutis pats susiranda klientą arba pats klientas susiranda viešbutį.

2. Netiesioginis; paieška vyksta netiesiogiai, o per vieną ar kelis marketingo tarpininkus.

Dideli viešbučiai dažniausiai savo paslaugas realizuoja netiesiogiai, per tarpininkus (didmeniniais ar mažmenininkus). Tarpininkai (o ypač mažmenininkai) atlieka tokias funkcijas:

Aviakompanijos ne tik naudojasi viešbučio paslaugomis savo įgulos apnakvindinimui, tačiau gali funkcionuoti kaip tarpininkas tarp viešbučio ir savo klientų arba kitų marketingo tarpininkų. Kai kurios aviakompanijos turi steigusios savus viešbučius.

Panašias bendradarbiavimo sutartis viešbučiai sudaro ir su laivininkystės kompanijomis.

Konsorciumai - tai nepriklausomų organizacijų (mūsų atveju - viešbučių) sąjunga, kuri susivienija, kad kartu galėtų išvystyti centralizuotą paskirstymo sistemą (l2, p. 192). Dažniausiai susijungia panašūs viešbučiai. Panašumas gali būti kategorijos, dydžio ar kitais kriterijais. Kai kuriais atvejais tam panašumui pasiekti reikia tam tikrų kapitalinių įdėjimų. Tačiau didžiausias konsorciumo privalumas tas, kad atsiranda galimybė vartotojams pasiūlyti centralizuotą rezervavimo sistemą. Tačiau yra ir trūkumų. Tam pačiam konsorciumui priklausantys viešbučiai gali orientuotis į tą patį segmentą ir būti visai šalia vienas kito, todėl dėl sąjungos sudarymo vieno viešbučio užimtumas kito sąskaita gali stipriai padidėti (9, p. 283).

Kitas šio etapo uždavinys — parinkti paskirstymo kanalo ilgį, t. y. kiek bus tarpininkų tarp viešbučio ir vartotojo (pvz.: paskirstymo kanalas gali atrodyti taip: viešbutis - turistinis agentas - lankytojas, bet gali atrodyti ir taip: viešbutis - turų operatorius - turistinis agentas - lankytojas). Kanalų ilgio pasirinkimą sąlygoja tokie veiksniai:

Paslaugos ypatybės. Kuo mažiau sandėliuojamas produktas, tuo trumpesnis turi būti paskirstymo kanalas. O kas gali būti labiau nesandėliuojamas nei neapnakvindintas viešbučio kambarys.