Viešojo kalbėjimo ypatybės

Viešasis kalbėjimas. Viešoji kalba. Skaitymas vs laisvas kalbėjimas. Kalbos komponavimo principai. Kompozicijos principai ir reikalavimai. Nuoseklumas. Ekonomiškumas. Tinkamumas. Originalumas. Baigtumas. Pasirengimo kalbai formos. Rekomenduojama. Įžanga. Dėstymas. Ekstralingvistiniai elementai. Kirčiavimas. Dažnos leksikos klaidos. Kalboje neturėtų būti tokių frazių. Sieti kalbą su pateiktimis! Natūralu. Daugiau apie viešąjį kalbėjimą. Kaip prisistatyti (bet tinka įvairiems viešiems pristatymas).

Viešųjų kalbų skirstymas: Pagal sakymo būdą: – skaitomosios, – improvizuotosios, – laisvosios. Pagal tematiką ir oratoriaus veiklos sritį: – juridinės, – akademinės, – politinės, – teologinės, – administracinės, – proginės. Pagal teksto funkcijas: – informacinės, – apeliacinės, – emocinės.

Pagal sakymo būdą: Skaitomosios: Teksto skaitymas (mokslinis pranešimas, paskaita; aukšto pareigūno kalba, kai svarbus kiekvienas sakomas žodis, terminas, formuluotė); Sakymas atmintinai; Improvizuotosios; Laivosios: Užsirašyta kalba; Planas ar konspektas. P.S. Auditorija mato jūsų lapus, vizualiai tam pasiruošti.

Skaitydami: skubate (išberta kalba); tylesnė kalba; atrodo, kad pranešėjas neįsigilinęs į temą: kas, kaip, po ko dėstoma: nėra akcentų, pabrėžimo, pauzių; monotoniška kalba; nėra reakcijos į auditoriją / bendravimo. Dėl to auditorijai: sunkiau suprasti pranešimą; vargina; neįdomu -> kalbasi tarpusavyje;.

Pagal teksto funkcijas: Informacinės – tikslas: informuoti, supažindinti, pranešti, mokyti ir pan. Jos pasižymi logiškumu, faktų nuoseklumu, loginiu argumentavimu, moksliškumu; jos labiausiai veikia protą, skatina mąstyti ir daryti išvadas (pranešimas, paskaita, pamoka, aiškinimas); Apeliacinės – tikslas: įtikinti klausytoją, palenkti į savo pusę (veikiant mintis, jausmus), skatinti veikti; emocingos, veržlios ir įtaigios kalbos. Emocinės – tikslas: paveikti jausmus, funkcija – estetinė; turi meninio stiliaus bruožų – gausu retorinių figūrų: palyginimų; metaforų, hiperbolių ir kt. Oratorius atvirai reiškia savo asmeninę nuotaiką ir jausmus (laidotuvių, sveikinamosios kalbos, tostai).