Vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumų priežastys

Įvadas. Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtino gyvenimo trukmės skirtumo priežasčių analizė teoriniu aspektu. Lietuvos demografiniai rodikliai ir jų vertinimas. Mirtingumą įtakojantys veiksniai. Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtino gyvenimo trukmės skirtumo priežasčių analizės tyrimas. Tyrimo metodika. Giluminio interviu rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.

Darbo problema: Palyginti su kitomis Europos Sąjungos narėmis, Lietuvos mirtingumas išsiskiria labai dideliais rodiklių skirtumais pagal lytį ir yra vienas didžiausių Europoje – apie 10 metų .

Darbo tikslas: išanalizuoti vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumo priežastis.

Empiriniu būdu (giluminio interviu) ištirti vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumų priežastis.

LIETUVOS VYRŲ IR MOTERŲ VIDUTINĖS TIKĖTINO GYVENIMO TRUKMĖS SKIRTUMO PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ TEORINIU ASPEKTU

Socio-demografinių mirtingumo skirtumų tyrimai ypač aktualūs šalims, kuriose vyksta spartūs socialiniai, politiniai ir ekonominiai pokyčiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, socialinė ekonominė suirutė palietė daugelį gyventojų ir neigiamai atsiliepė visos populiacijos, ypač vyrų, vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei (toliau VGT). Norint planuoti sveikatos gerinimo ir jos netolygumų mažinimo intervencijas, būtina identifikuoti pagrindines priežastis, turinčias įtakos didesniam vyrų nei moterų mirtingumui bei trumpesnei VGT.

Nors skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės nuo 1994 m. iki 2006 m. Lietuvoje sumažėjo nuo 12,3 iki 11,8 metų, jis buvo ir vis dar yra vienas didžiausių Europoje. 1990–2006 m. Lietuvos gyventojų išgyvenamumo analizė parodė, kad vyrų VGT labiau nei moterų reagavo į socialinius ir ekonominius pokyčius šalyje ir sąlygojo vyrų ir moterų VGT skirtumų netolygų kitimą. 1990–1994 m. socialinės ekonominės krizės laikotarpiu, vyrų VGT trumpėjo intensyviau nei moterų ir 1994 m. tapo 12,3 metų trumpesnė nei moterų. Nuo 1995 m. iki 2000 m. (ekonomikos stiprėjimo laikotarpiu) vyrų VGT pailgėjo labiau nei moterų, todėl vyrų ir moterų VGT skirtumas buvo sumažėjęs iki 10,7 metų. Nuo 2001 m. dėl labiau trumpėjančios vyrų VGT šis skirtumas vėl padidėjo iki 11,8 metų (2006 m.), netiesiogiai rodantis, kad prasidėjo didesnis socialinis ir ekonominis nestabilumas. Europos Sąjungos šalyse senbuvėse vyrų ir moterų VGT skirtumas dukart mažesnis ir nuo 1990 m. nuosekliai mažėja.

Dauguma mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjama pajamų nelygybės ir gyventojų sveikatos ryšys, patvirtino teiginį, kad gyventojų sveikata yra prastesnė tose visuomenėse, kurių pajamų nelygybės lygis yra aukštesnis (Wilkinson, Pickett 2006; Pickett, Wilkinson 2015). R. Wilkinsono (1996) atliktas tyrimas rodo, kad išsivysčiusiose šalyse santykiniai pajamų nelygybės rodikliai stipriau koreliuoja su visuomenės sveikatos rodikliais negu absoliutūs gyventojų pajamų rodikliai. R. Wilkinsonas remiasi psichosocialinio streso prieiga ir teigia, kad pajamų nelygybė individo sveikatą veikia per socioekonominės padėties visuomenėje suvokimą. Individo supratimas, kad jis priklauso santykinai žemą poziciją užimančiai socioekonominei klasei, gali sukelti neigiamas emocijas, gėdos jausmą, nepasitikėjimą savimi.

Gyvenimo ir darbo sąlygos. Materialinės sąlygos. Istoriniai demografiniai duomenys rodo, kad iki XIX–XX amžių miestuose gyventojų mirtingumas buvo didesnis negu kaimo gyventojų. Šiuolaikinės visuomenės išsivystymo požiūriu, didelio skirtumo tarp miesto ir kaimo gyventojų mirtingumo rodiklių neturėtų būti. Išskyrus vieną svarbų veiksnį – geresnį modernios medicinos ir socialinių paslaugų prieinamumą didžiuosiuose miestuose (Woods 2003, 29). Vis dėlto toks požiūris atspindi tik vieną mirtingumo diferenciacijos pagal gyvenamąją vietovę aspektą. Dauguma tyrimų rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse kaimo gyventojų mirtingumo rizika yra didesnė palyginti su miesto gyventojais (Woods 2003; Jasilionis 2003b), nors miesto gyventojai gyvena labiau užterštoje aplinkoje ir patiria daugiau streso (Valkonen 2003, 668). Nagrinėjant miesto ir kaimo gyventojų mirtingumo skirtumus, svarbu atkreipti dėmesį į kitas kaimo gyventojų socialines ir ekonomines charakteristikas. Kaimo gyventojai dažnai gauna mažesnes pajamas ir yra prasčiau išsilavinę (Valkonen 2003, 668), o tai veikia bendruosius kaimo ir miesto gyventojų mirtingumo rodiklių skirtumus. Todėl atliekant mirtingumo diferenciacijos tyrimus pagal gyvenamąją vietovę svarbu eliminuoti kitų individualaus lygmens socioekonominių veiksnių poveikį gyventojų mirtingumo diferenciacijai.