Žemėtvarkos darbas Darnaus vystymo strategija Alytaus rajone

Analizuojamos teritorijos apžvalga. Alytaus rajono savivaldybės teritorijos apžvalga. Alytaus rajono reljefas. Žemės ūkis ir aplinka. Ekonomika. Gyventojų balansas. Dzūkijos nacionalinis parkas. Turizmas. Išvados pasiūlymai. Literatūros sąrašas.

Rajono reljefas labai įvairus, pereinantis nuo lyguminio iki kalvotai daubuoto. Gamtinės sąlygos ― reljefo kilmės ypatumai susiję su tam tikrais apledėjimo eigoje vykusiais procesais. Aukščiausia yra rajono rytinė dalis, žemiausia ― vakarinė ir Nemuno upės baseinas. Į vakarus nuo Nemuno iškyla Sūduvos aukštumų kalvos, Miroslavo moreniniame masyve prie Obelių kaimo pasiekiančios 19 m aukščio virš jūros lygio. Į rytus nuo Nemuno slėnio tęsiasi dzūkų aukštuma. Daugų moreniniame masyve prie Žemaitėlių kaimo yra aukščiausias šio krašto taškas ― 201 m virš jūros lygio. Šiaurvakarinė dalis priskiriama Nemuno vidupio ir Neries žemupio plynaukštei. Čia, Nemuno slėnyje, yra žemiausia vieta ―51 m virš jūros lygio (Alytaus, 2007 b). Alytaus rajone vyrauja išplautžemių (38,6 %), balkžemių (5,9 %), prisotintųšlynžemių (7,4 %), kalkžemių (4,7 %), vidutinių eroduotų rudžemių (9,8 %) ir kitųdirvožemių tipai. Vidutinis rajono žemės naudmenų našumas — 36,9 balo (šalies vidurkis ―39,1).Pagal agroklimatinių rajonų žemėlapį Alytaus rajonas priklauso Lietuvos vidurio klimatinei zonai. Čia vidutiniškai drėgna, žiema pastovi, vidutiniškai ir mažai snieginga. Vidutinė temperatūra yra +6,4° C, vidutinė žemiausia -22° C. Per metus iškrinta vidutiniškai 600 – 700 mm kritulių, daugiausia šaltuoju metų laiku. Sniegas tirpsta 10 – 15 dienų anksčiau, palyginti su kitų šalies klimatinių zonų rajonais. Alytaus rajono savivaldybės teritorija yra Nemuno vidurupio baseino pietinėje dalyje. Nemunas savivaldybės teritoriją kerta beveik per vidurį. Svarbesni Nemuno intakai, formuojantys rajono savivaldybės upių tinklą yra Peršekė, Tverkta, Alovė, Tolupė, Obelis, Punelė bei Varėnės aukštupys. Vandens ištekliais turtingiausia – Alytaus rajono centrinėdalis. Joje upėtumas atitinkamai siekia 1 – 1,25 km / km2 ir daugiau nei 1,25 km / km2 upiųvagų. Alytaus rajonas vienas ežeringiausių Lietuvoje tiek pagal vandenų procentinę dalį nuo bendro rajono ploto, tiek pagal vandens telkinių skaičių. Alytaus rajono teritorijoje ežerai išsidėstę dvejose glacigeninėse srityse: Verknės – Peršekės limnoglacialinėje lygumoje ir Baltijos aukštumose. Todėl čia esantys ežerai skiriasi savo dydžiu, krantų konfigūracija, gyliu 32 ir panašiai. Čia tyvuliuoja daugiau kaip 70 įvairaus dydžio ežerų, keturi tvenkiniai. Didžiausi ir tinkamiausi rekreaciniam naudojimui yra šie: Žuvinto (1030 ha), Didžiulis (Daugų) (907 ha), Obelija (570 ha), Giluitis (245 ha), Simnas, Suvingis, Luksnėnų, Gudelių, Pluvijos, Duselninkų, Pivašiūnų ir kiti ežerai. Alytaus apskrities miškingumas yra didžiausias Lietuvoje ― 47,8%. Tačiau apskrities teritorijoje jis yra pasiskirstęs netolygiai. Alytaus rajone miškų užimama teritorija yra žymiai mažesnė (24,67%) nei Lietuvos vidurkis. Valstybinės reikšmės miškai (4 priedas) sudaro 65,42%, privatūs miškai užima 34,58% visų rajono miškų. Alytaus rajono teritorijoje vyrauja spygliuočiai. Jiems tenka 66,78% visų Alytaus urėdijoje augančių miškų. Tarp spygliuočiųvyrauja pušys. Jos sudaro 63% visų spygliuočių miškų. Tarp lapuočių labiausiai yra paplitękietalapiai – beržai ir juodalksniai. Jie atitinkamai sudaro 16,19% ir 19,24% visų Alytaus urėdijų miškų. Ąžuolų, lyginant su kitomis Alytaus apskrities teritorijoje esančiomis urėdijomis, nemažai auga tik Alytaus urėdijoje (8,3%) (Alytaus, 2005). Bendrai apžvelgiant