Žmonės ribinėse situacijose

„Žmogus ribinėse situacijose“. Balys Sruoga. Jis parašė memuarų knygą „Dievų miškas“. Salomėja Neris. „Prie didelio kelio“. Kalbėjimo planas.

Vieni žmonės patekę į tokią ribinę situaciją, kaip gamtos katastrofa ar didelė avarija, nesiskųs kaip jiems blogai, nepasiduos baimei ir stengsis padaryti viską, kad ir kitiems būtų gerai. Sužeistiems suteiks pagalbą, po žemės drebėjimo neturintiems namų suteiks prieglobstį. Tokie žmonės visada kitų poreikius iškelia aukščiau už savo. Kad ir kaip jiems būtų sunku, jie niekada nepasiduos ir dar suras būdą, kaip padėti kitiems. Tikriausiai ši žmogaus savybė niekada neleis išnykti žmogiškumui. Vienas iš tokio žmogaus pavyzdžių yra Balys Sruoga. Ji yra apie gyvenimą Štuthofo, tai yra vokiečių, koncentracijos lageryje. Ten gyvendamas žmogus vos ne kiekvieną dieną atsiduria kritinėse situacijose. Lageryje žmonės gaudavo labai mažai valgyti, o dirbti turėdavo be galo daug. Viena iš baisesnių kritinių situacijų, kurioje buvo atsidūręs ir B. Sruoga, buvo darbas, kuriame žmogus, turi sukrauti smėlį į vežimą ir ji nuvežti užversti duobei. Dabar toks darbas neatrodo labai sunkus. Tačiau ten, tokį darbą dirbo nusilpęs žmogus, valgyt gavęs tik tiek, kad palaikytų gyvybę, bėgdamas su klumpėmis, kurios kiekviename žingsnyje klimpsta į smėlį. Ir nors trumpam sustojęs žmogus atsikvėpti iš kart gaudavo su lazda per šonus ir išgirsdavo, kokį nors vokietį šaukiant: „Darbas daro gyvenimą saldų“. Sruoga tokioje situacijoje galėjo rinktis ar toliau kęsti tokią kasdienybę, pasiduoti priespaudai, bet likti gyvam, ar bandyti priešintis ir mirti. Tuo metu jis pasirinko pasiduoti priespaudai, bet tik tam, kad atėjus laikui, galėtų viską papasakoti. Dar viena ribinė situacija, kurioje Balys Sruoga turėjo rinktis ar paklusti koncentracijos stovyklos prižiūrėtojams ir nerizikuoti, bet kokia kaina stengtis išlikti, ar pasinaudoti tuo, kad gavo darbą lagerio raštinėje, rizikuoti gyvybe, stengtis sukaupti kuo daugiau informacijos apie šį lagerį.