Atrankos principai

Atrankos principai. Atranka. Atranka – tai metodas, kuriuo iš populiacijos atrenkama tinkama imtis. Tikimybinė atranka. Tikimybinė atranka yra. Sluoksniuota atranka yra tada, kai žinoma. Paprasta tikimybinė atranka. Tai pati paprasčiausia tikimybinė atranka. Paprasta tikimybinė atranka sėkmingai naudojama vykdant telefonines apklausas. Be to, paprasta tikimybinė atranka netinka.   Sisteminė atranka. Tai paprastos tikimybinės atrankos atmaina. Stratifikuota (sluoksniuota) atranka. Tai, kokie požymiai turi būti paimti išskiriant stratas. Stratifikuotos atrankos yra daug efektyvesnės už paprastas tikimybines. Vykdant stratifikuotą atranką atliekami šie darbų etapai Identifikuoti svarbius. Taikant neproporcingo ar optimalaus pavyzdžių atrinkimo principus. Kaip jau buvo minėta, šios atrankos taikymą dažnai riboja tikslios informacijos neturėjimas. Klasterinė (grupinė). Abi – ir. Kartais yra atliekamos ir vadinamosios daugiapakopės klasterinės atrankos. Netikimybinė atranka. Netikimybinė atranka yra. Kvotinė atranka gaunama tada, kai populiacijos pogrupiams nustatomos jų atstovavimo kvotos.

Be to, paprasta tikimybinė atranka netinka, jei visuma yra labai įvairi, t.y. jei kelios amžiaus ar lyties grupės sudaro generalinę visumą. Tokiu atveju, apsiribojus tik paprasta tikimybine atranka, atrinktos visumos rezultatai gali nevisai tiksliai atspindėti generalinę visumą todėl, kad atskiros visumos grupės gali patekti į atranką ne tomis proporcijomis, kaip jos yra generalinėje visumoje.

  Sisteminė atranka. Tai paprastos tikimybinės atrankos atmaina, kai generalinės visumos elementai yra sunumeruojami, kaip ir paprastoje atrankoje, bet imtis renkama naudojant tikslaus intervalo tarp elementų numerių “žingsnį”( skip interval). Šiuo atveju taip pat būtina turėti sunumeruotą generalinės visumos sąrašą. Koks bus naudojamas “žingsnis”, priklauso nuo pačių marketingo tyrėjų. Paprastai jis yra apskaičiuojamas naudojant tokią formulę: “Žingsnis”(skip interval) = Generalinės visumos dydis : Atrankos dydis Pvz., jei “žingsnio” intervalas buvo nusistatytas lygus 100, kas šimtasis numeris bus atrinktas. Visiškai atsitiktinai, šiuo atveju, yra parenkamas tik generalinės visumos vieneto numeris, nuo kurio bus pradėtas atrinkti kas šimtasis vienetas. Sisteminė atranka yra labai panaši į paprastąją atranką, bet pranašesnė tuo, kad sutaupo laiko, pinigų ir ją lengviau atlikti.

Taikant neproporcingo ar optimalaus pavyzdžių atrinkimo principus, reikia atkreipti dėmesį ne tik į stratų proporcijas, kaip proporcingos atrankos atveju, bet ir į tai, kokia variacija yra pastebima stratų viduje tarp jų elementų. Yra priimta, kad jei variacija kurioje nors stratoje yra didesnė, nei likusiose, iš jos reikia atrinkti didesnį pavyzdžių skaičių, nei iš tų, kuriose variacija yra nežymi. Jei visose stratose variacijos rodikliai ( standartinė statistinė paklaida) bus vienodi, tada nebus jokio skirtumo tarp proporcingos ar neproporcingos atrankų: abiem atvejais bus atrinkti tie patys elementai ir tas pats jų skaičius. Šiame, paskutiniame, etape reikia teisingai kiekvienoje stratoje įvykdyti paprastos tikimybinės atrankos procedūrą; iš kiekvienos stratos visiško atsitiktinumo principu atrenkama tiek vienetų, kiek buvo apsispręsta antrame etape.

Kaip jau buvo minėta, šios atrankos taikymą dažnai riboja tikslios informacijos neturėjimas. Stratų išskyrimas reikalauja tikslumo; jis negali remtis spėlionėmis. Stratifikuotos atrankos dažnai naudojamos politiniuose bei visuomenės informavimo marketingo tyrimuose, kai visumos pasiskirstymas į stratas jau yra gerai išmatuotas ir daug kartų išbandytas.