Atstovavimas civiliniame procese: įgaliojimai ir jų įforminimas

Teorinė užduotis. Ieškinio elementai. Atsakovo intereso gynimo būdai priešinis ieškinys, atsikirtimas į ieškinį. Taikos sutarties sudarymo tvarka. Teismo įsakymo išdavimo tvarka. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų. Praktinė užduotis. Ieškinio dėl priteisimo projektas. Ieškinio dėl pripažinimo projektas. Ieškinio dėl teisinių santykių modifikavimo projektas. Pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo projektas. Skundo dėl antstolio veiksmų projektas. Apeliacinio skundo projektas. Atsiliepimo į ieškinį, skundą projektas.

Atsižvelgiant į atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindus, A. Driukas ir V. Valančius, išskiria tris atstovavimo rūšis:

2) įstatyminis atstovavimas. Įstatyminis atstovavimas priešingai nei sutartis atstovavimas, skirtas realizuoti kito asmens, kuris savarankiškai negali ginti savo interesų teisme, teisnumą. Įstatyminis atstovavimas atsiranda įstatymuose nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, faktas, patvirtinantis vaiko ir jo tėvų kraujo giminystę, įvaikinimo aktas, administracinis aktas, juridinio asmens steigimo dokumentai ir kt. Atstovo pagal įstatymą įgaliojimo ribas apibrėžia įstatymas. CPK 54 straipsnyje reglamentuojama, kad atstovas pagal įstatymą turi visas atstovaujamojo procesinis teises ir pareigas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis;

Atsakovas – tai asmuo, kuriam yra pareiškiamas ieškinys.

Teisinėje literatūroje sutinkama nemažai procesinių dokumentų skirstymų į rūšis. Visi procesiniai dokumentai pagal juos sukūrusį subjektą skirstomi į šio klausimo pradžioje mūsų aptartus:

dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus (ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai, atskirieji skundai ir kt.);

teismo procesinius dokumentus (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, šaukimai ir kt.).

Pagal formą procesinius dokumentus dar galima skirti į :

Ieškinio pagrindas yra suprantamas kaip ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą.

CPK 135 straipsnyje reglamentuojama, kad ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui:

Kalbant apie ieškinių rūšis, galime sugrįžti į romėnų laikus, kuomet ieškiniai buvo sujungti į tam tikrą ieškinių tipų sistemą. Pagal ginčo dalyką jie buvo skirstomi į:

asmeninius ieškinius (actio in personam), kurie pateikiami reikalavimams, susijusiems su prievoliniais teisiniais santykiais.

3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Šiuo ieškiniu siekiama sukurti, pakeisti arba nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo santykius.

Teisinėje literatūroje būtų galima surasti ir daugelį kitokių ieškinių rūšių, kadangi kiekvienas autorius pasirenka skirtingą atskaitos tašką bei pagrindą, kuriuo remiantis yra sudaromos tam tikros rūšys.

Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas gali elgtis įvairiai. Pavyzdžiui, jis gali pripažinti ieškinį ar jo pagrindą. Kaip numato CPK 187 straipsnis, šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta atsakovo teisę pripažinti ieškinį, taip pat galimybę šalims bylą užbaigti taikos sutartimi. Tokiu atveju teisme ieškovo ieškinys bus patenkintas.

Tačiau, kaip jau buvo paminėta anksčiau, gintis nuo pareikšto ieškinio yra atsakovo teisė, kuri įtvirtinta CPK 42 straipsnyje, bet ne pareiga. Atsakovas gali aktyviai gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Tokiu atveju jis gali imtis tam tikrų procesinių priemonių, kuriomis remdamasis teismas gali atmesti ieškinį.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse sutinkame kitokią sąvoką, kuria įvardijamas priešinis ieškinys, t.y. ,,priešieškinis”. Pažymėtina, kad abi šios sąvokos apibūdina tą patį teisinį institutą.

Galimybė pareikšti priešinį ieškinį susijusi su materialiąja teise. Susiklosčius materialiesiems teisiniams santykiams, daugeliu atvejų subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos. Todėl ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir atvirkščiai – atsakovas taip pat turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Tokia atsakovo teisė yra įtvirtinta CPK 143 straipsnyje, kuris skelbia, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.