Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą bei dalyvavimą jo veikloje

Santrauka. Summary. Įvadas. Mokslinės literatūros analizė. Nusikalstamo susivienijimo samprta ir istorinė raida. Nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo forma. Nusikalstamo susivienijimo pagrindinė sudėtis. Objektas Objektyvioji pusė. Subjektas. Subjektyvioji pusė. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tyrimo dizainas. Tyrimo eigos pristatymas. Teismų praktika. Nusikaltimai visuomenės saugumui. Sunkumai teismų praktikoje priimant sprendimus dėl nusikalstamo susivienijimo. Išvados. Literatūros sąrašas.

Baigiamajame darbe „Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą, bei dalyvavimą jo veikloje“ bus išanalizuota kokia atsakomybė gresia asmenims, kurie vykdė nusikaltimus būdami nusikalstamo susivienijimo grupėse, gaujose. Taip pat bus apibrėžtos sąvokos, paaiškinančios kas yra nusikalstamas susivienijimas, kokie pagrindiniai jo požymiai. Teismų praktika leis apžvelgti situaciją Lietuvoje, taip pat panagrinėti už kokias nusikalstamas veikas buvo patraukti į baudžiamąją atsakomybę. Siekiant suprasti organizuoto nusikalstamumo kaip reiškinio mastą ir aktualumą, būtina išanalizuoti strateginius teisės aktus, įvardijančius pačią problemą ir pateikiančius jos sprendimo būdus. Šiame darbe pateikiama formali galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 str. analizė, apžvelgianti ne tik objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamo susivienijimo sudėties požymius, bet ir sankciją bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumus nusikalstamo susivienijimo dalyviams. Tyrimo dalis naudojant teismų praktikos analizę, skirta apžvelgti kokie nusikaltimai visuomenės saugumui vyrauja Lietuvoje bei indentifikuoti sunkumus, kylančius teismų praktikoje priimant sprendimus dėl vadovavimo, organizavimo ar dalyvavymo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas yra vienas iš pavojingiausių reiškinių. Naujieji nusikalstami susivienijimai yra labiau intelektualūs, labiau maskuoja savo veiklą, nebėra tokie įžūlūs, bet ne ką mažiau pavojingi visuomenei. Taipogi, ryškėja tendencija tokioms nusikalstamoms organizacijoms plisti ir bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Norint kovoti su besikeičiančios specializacijos organizuotu nusikalstamumu, privaloma atitinkamai reaguoti ir vis atnaujinti įstatyminį reglamentavimą bei teismų praktiką.

Kokiais būdais siekiama, kad ši nusikalstama veika būtų mažinama?

Tyrimo tikslas: išanalizuoti baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą bei dalyvavimą jo veikloje.

Baigiamojo darbo struktūra. Baigiamasis darbas susideda pagrindinių trijų teorijos dalių: mokslinės literatūros analizės, tyrimo dizaino, kuriame pateikiami darbo metodai. Taip pat darbą sudaro ir tyrimo dalis, t .y. teismų praktikos analizė, tyrimo imtis, populiacija bei tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Baigiamojo darbo pradžioje pateikiama darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Baigiamojo darbo pabaigoje yra pateikiamos apibendrintos išvados bei pridedamas literatūros sąrašas.

Nusikalstamos veikos sudėties elementai tai veikos sudėtis sudaryta iš atitinkamų struktūrinių vienetų, kuriuos būtina išsiaiškinti nagrinėjant pačią nusikaltimo sudėtį. Baudžiamosios teisės teorijoje išskiriami tokie nusikalstamos veikos sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Kiekvienas iš šių elementų apima tiek išorinę, tiek ir vidinę nusikalstamos veikos padarymo pusę. Pabrėžtina tai, kad kai bent vieno iš šių elementų nėra, veika negali būti pripažįstama nusikalstama. Trumpai aptarkime kiekvieną šių elementų. Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka. Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai nepateikia nusikalstamos veikos sudėties apibrėžimo. Tačiau, kaip ir įprasta tokiais atvejais, į pagalbą galima pasitelkti teisės doktriną. Ji pateikia daug ir gana skirtingų nuomonių apie šią sąvoką, jos paskirtį ir kitus aspektus šia tematika. Siūloma išskirti dvi pagrindines vyraujančias nuomones šia tema. Vieni autoriai nusikalstamos veikos sudėties sąvoką sieja tik su BK numatytais požymiais. Tuo tarpu, kitų autorių nuomone, nusikalstamos veikos sudėtis – tai ne tik įstatyminis nusikalstamos veikos modelis ir nusikalstamos veikos požymių aprašymas įstatyme, bet ir pačią nusikalstamą veiką apibūdinančių požymių visuma. Tarp šių skirtingų pozicijų turime kai ką bendro. Iš baudžiamosios teisės bendrosios dalies paskaitų prisimename, kad nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Taigi galime konstatuoti, kad nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, lemianti vienos ar kitos pavojingos veikos pripažinimą nusikalstama. Objektyvūs požymiai apibūdina išorinius nusikalstamos veikos požymius, kurie yra susiję su pačia veika bei šios veikos sukeliamomis pasekmėmis. Tuo tarpu subjektyvūs požymiai liečia nusikalstamos veikos vidinę pusę. Tai požymiai, kurie apibūdina darantį nusikalstamą veiką asmenį, jo elgesio tikslus, motyvus. Taigi, konstruodamas konkrečias nusiskalstamų veikų sudėtis, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme aprašo visus aukščiau paminėtus požymius. Nusikalstamos veikos sudėties elementai. Nusikalstamos veikos sudėtis sudaryta iš atitinkamų struktūrinių vienetų, kuriuos būtina išsiaiškinti nagrinėjant pačią nusikaltimo sudėtį. Baudžiamosios teisės teorijoje išskiriami tokie nusikalstamos veikos sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Kiekvienas iš šių elementų apima tiek išorinę, tiek ir vidinę nusikalstamos veikos padarymo pusę. Pabrėžtina tai, kad kai bent vieno iš šių elementų nėra, veika negali būti pripažįstama nusikalstama.