Cheminė kinetika

Sistemos būseną bei cheminės reakcijos vyksmo galimybę apibūdina termodinaminiai parametrai, t.y. reakcijos entropijos bei Gibso energijos pokyčių vertės.

Jau žinome, kai Gibso energijos pokytis teigiamas, reakcija tomis sąlygomis negali vykti. Tačiau ir tada, kai Gibso energijos pokytis neigiamas, proceso vyksmui turi būti sudarytos tam tikros sąlygos.

Apskaičiuota, kad esant kambario temperatūrai tik po 54 milijardų metų sureaguos apie 15  vandenilio ir deguonies mišinio, na o esant 700 C temperatūrai ši reakcija įvyksta akimirksniu (mišinys sprogsta).

Norint apibūdinti ir suprasti cheminių procesų kryptį, greitį, jų mechanizmą bei įvairių veiksnių įtaką, reikia išnagrinėti ne tik termodinamikos, bet ir cheminės kinetikos dėsningumus. Mat, reakcijos vyksmas priklauso ne tik nuo tų medžiagų prigimties, bet ir nuo sąlygų.

Chemijos mokslo skyrius, nagrinėjantis cheminių reakcijų greitį, jų mechanizmą bei įvairių veiksnių įtaką, vadinamas chemine kinetika.

Pagrindine cheminės kinetikos sąvoka yra reakcijos greitis. Reakcijos greičiu yra vadinamas elementarių reakcijos sąveikų (aktų) skaičius per laiko vienetą tūrio vienete (homogeninėms reakcijoms) arba fazių skiriamojo paviršiaus ploto vienete (heterogeninėms reakcijoms).